dasitąsyti

tąsýti, tą̃so, tą̃sė. tęsti.

1. paėmus už ko nors traukyti, tampyti: Arkliai netą̃somi žengia ir žengia. Ką tu, šelmi, darai, kam tu katiną už uodegos tąsai?! Tą̃so vaikaitis už suknelės, nepaleidžia motkos. Už plaukų tąso bedūšninkai kieti. Tą̃so šniūrą, galanda nagus, jau gausu. Gyslas tąsė, kraują leido. Karvės apie kaklą apirištos, tai tąsiaũ tąsiaũ, kai reikėjo vest. Vedu aš namo, anos. gi mane tą̃so – vaikas vis vaikas. Jis tą̃so tą karvę par pusę spenio – tai milžimas! Šitas senis įsitvėrė až durų ir tąsýt. Kap sueina bernai, tai mus ištęsia an zoslano ir tą̃so. Par šitus [šepečius] tą̃so šituos linus, va tą̃so (šukuoja) . | Vėjas tą̃so tą̃so [skalbinius] – skylelės pasidaro!. Gal ir nevalia iš ano svieto žmogų tąsýt (apkalbėti mirusį) . Negyvas gyvus tąso. Tąsýtis už plaukų. Jeigu jie gyventų atskirai, nesitąsýtų už krūtinių, ir būt gerai.

2. tampyti, kad vilktųsi, šliaužtų, valkioti: Atjojo moteriškė, tą̃so palą po rasą ir sako: pusiau pienas, pusiau pienas. Jis savo slūgą tą̃so po grinčią ir jąją smaugia. Paukščiai netąsìs, akių nelups, kaip apkas, teip gerai bus. Tą̃so kap šuva plaučius. Tąso kaip šuo skystgrobius. Pigią mėsą šunės tąso. Aptąsyk naštą, kad nestąsýt šienas. O kap pakraštėlius užlenksi ir drūtai juos siūlu prisiūsi, nigdi tau paklodės siūlai nestąsis. Gyslos tąsosi, kudlos kratosi, nuogas skylės ieško. stumiant versti judėti kuria nors kryptimi, perkėlinėti, stumdyti, traukyti: Šakėm tą̃sėm puodus iš pečio. Kačerga, ką iš pečiaus puodus tą̃so. Kai paėmiau vežimėlį, tai ir tąsaũ. Pats tąsaũ ir akėju. Jie tą̃sosi roges didžiausias.

3. kibinti, stumdyti, draskyti, kamuoti: Vaikai tą̃sė tą šunį. Nėr vaikų – niekas katinų netą̃so. Aš apsigėrus buvau sau drąsi, nesidrovėjau, kad jauni tą̃sė. Išeina až vyro – ir tą̃so, ir daužo, nieko nebežiūri. Krūva vyrų susbrukę vienas kitą už krūtų tąso, kūlokus kiloja. Netąsýk tu manęs, duok ramiai pagulėt. Tąsė, ištąsė iš miego, išvarė ant darbą. Gizeliai jį. tol mušė, tąsė, plėšė ir draskė, kol jis nepasižadėjo mistrą palikt. Kakta žemę muškime, gailėdamys tąsyto, raudodami žudyto. Ir tąsydama jį dvasė bjauri ir šaukdama didžiu balsu išėjo iš jo. Kad įeit velinas kūnan tikai žmogaus ir aname gyvena, tūlais būdais tąsydamas ir vargindamas jį. Sopulį neižsakytą, kuris tąso ir kremta širdį jų. Kad tavę po smerčiai velniai tąsytų!. Šuo su avele tą̃sos. Tuoj prilėkė visokių baidyklių, ir jy ėmė su tom baidyklėm tąsytis. Tą pat akimirką du žandarai kūliais nuvirto į vandenį, o kiti bejėgiškai tąsėsi su apspitusiais juos užpuolikais. Aukštaitis irgi žemaitis susiėmę tąsos. Girti, kits kitą prie galvos nusitvėrę, nei vemdami tąsos. darbu varginti: Ne aš kelsiu anksti rytą, ne tąsýsiu nė rankelių, ne aš klosiu kraitelį.

4. traukyti, traukti tvirtai besilaikantį ar sunkiai prieinamą daiktą: Kirvis va su auselėm cviekam tąsýt. Šitoj poliklinikoje man dantis tą̃sė. Ana dabar dantis tą̃so – auksinių prisistatis. Vištos kap botagus tą̃so kirmėles ir ėda, drasko ir ieško giliau. Arklys tąsỹs šarą, i byrės iš ėdžių. Tą̃sė tą̃sė bolandą – ir paliko neišrovęs. Eisma plaskanių tąsýti iš kanapyno. Iš narų mes tuos vėžius tą̃som. Iš po vištos tąsiaũ tąsiaũ, visus išnešiau kiaušinius.

5. tempiant tiesti, kloti: Tą̃sėm po pievas drobes dideles. Ištęsiam an žolės ir tą̃som [audeklus]. Boba po pievas pakulnius tą̃so. Ore čigonai juodą gelumbę tąso.

6. sunkiai nešioti, kiloti: Malkos tąsýt – tai ne teip kas – gi sunku! Sandėly reikia maišai tąsýt – ne bobų darbas! Pievos buvo labai šlapios, tai viksvas tąsydavo ant žagarų. Varo, kad tąsýtai žolę. Išmirko bulbos, tai net iš [v] andenio tą̃sėm. Liūnai mūsų buvo, iš liūnų tą̃som [šieną]. Daugumas nusispjovė ir liovės akmenis tąsę. Tu tąsaĩ i tąsaĩ tuos savo skurlius iš vietos į vietą kaip katė vaikus. Tęsiau tęsiau, ko tik nepatrūkau betąsydamas. Kamgi tąsaĩ po tiek daug?! Vyrai ir seniau mažiau darbo turėj [o],
moteros tą̃sė visa. Jei nevalgysiu, velnio, aš kojų netąsýsiu. Kas mane tąsìs (prižiūrės) šimto metų! sunkiai vežioti: Vis an pečių nešiojam nešiojam, o žiemą an roguičių tą̃som malkas. Greita pagelba tai tą̃so ir tą̃so Varėnon šitas bobas.

7. paslapčiomis imant nešioti, grobstyti: Kas gi bus, jei visi ims tąsyti į šalis valstybines lentas? Drobes iš svirnų tą̃sė. Vilkai aveles pradėjo tąsýt iš gurbų. Vanagų yra, viščiukus mažus labai tą̃so.

8. judėti visu kūnu, stengiantis ištrūkti, pasileisti, iškliūti: Karves atveskit namo – tą̃sos. Besitąsýdama karvė gal i brizgilą nutraukt. Apsisuka tarp medžių [karvės],
tą̃sos, draskos. Invažiavo balon. Pradėjo arklys tąsytis, kūdra pasdarė, vanduva. Ožka, likus viena, tąsės tąsės ir ištrūko.

9. sunkiai, su didele fizine įstanga dirbti: Varginuosi, ilstu, tąsausi. Jokūbėnas vis do tą̃sės tą̃sės, nebėdujo – i pamirė. Laukiau laukiau tavę malkų pjaut, boba tą̃sos tą̃sos, atejo jauni berniukai ir sutvarkė. Tąsytis po operacijai ir jumi nesveika. Ko čia tąsaĩs, da trūkį gausi! Kogi čionai tąsais su šitąj skrynia? Nestąsýk su medžiais, da apsirgsi. Jūs su tais miežiais tą̃sotės, geriau pasisėkit dobilų. Lig juodai naktelei su linais tą̃sėmės. Dažnai tąsausi su kūlimu ligi Kalėdų. Su vaikais viena tąsiaũs, vyras numirė. užsiimti, vargti, gaišti su kuo: Aš čia su taũ ilgai nesitąsýsiu – paliksi ir gulėk purvynėj. Nėra kada man su svečiais tąsýtis. Nė to veršio reik, nė nieko – i tąsýkis par visą vasarą su juo.

10. slampinėti, valkiotis, bastytis, klajoti: Tą̃sosi vaikai apie tvoras ir nedirba. Antaryt neyra vaiko – tą̃sosi kur. Kap šilta, ore tąsaĩs. Tą̃sos be darbo bernynas. Geriau ką darbuitai namuosa, be ką tąsais. Nė kas girtas tą̃sės, nė girdėt buvo. Kitas nevalgęs tą̃sos, o arielką geria. Prageria – i tąsỹsies basas i grynas. Du katinai tą̃sos primesti, svetimi. Dar tą̃sosi gal pora vilkų. Kiaulės apie kampą tą̃sosi, ir vištos ig vėlai vaikščioja. Eik, an savo atšlaimo vaikščiok, čia netąsýkis. Pradė [jo] tąsýties anas in kitas [moteris]. Su mergomi tą̃sėsi, su gitara. Po miškus, po raistus tą̃sęsis, tai jis matęs [gyvačių]. Kol tąsýsmės po tą Žagarę, visas laikas praeis. Aš tąsiaũs po žmones su keltuvomi, arkliais. Kap [vištos] ilgai tą̃sos, tai lis. Kataras žmogus tąsaĩs par pasaulį, tai visokių [pasakų] girdi. Aš po visą Lietuvą ir Lenkiją tąsiaũs. Debesiai tą̃sos tą̃sos, o neužeina lytaus. Tąsos be darbo kap dūšia be daikto. Tąsos kap dienas pardavęs.

11. nedorai elgtis, ištvirkauti, paleistuvauti: Mergų yr visokių, su ženotais tą̃sos. Nestąsýk tu su ta boba! Tą̃sos pakrūmėm su bernais – ir da bus gera merga!

12. sunkiai, šiaip taip vaikštinėti, judėti, krutėti: Dagi tąsaũs, da niekur nesopa. Kolei matysiu – tąsýsiuos. Dar̃ vis reikia tąsýtis, daryt nieko negaliu. Da verčiuos šiaip taip, kolei tąsaũs. Senas užsilikęs, tai ir tąsaũsi dar. Tik ką tą̃sos, senas suvisu. Papulta an priekinės kojos, ir tą̃sos po gurbą su slastais [kiaunė]. Tą̃sės tą̃sės kiauliotė – i išstipo. Dar̃ tąsaĩs kai vištėlis. Tąsaũs kap kalakutas. Tąsaũs kap dūlys. Tąsaũs kai voras.

13. su vargu vykti: Keleivine [mašina] par daug reikia tąsýtis – visądien! Su motociklu man nėr sveikatos tąsýtis. Vilniun nenori tąsýtis [dirbti]. Kas gi tąsýtųs [į turgų],
kad supirkinėt [obuolius].

14. bylinėtis: Per sūdais tą̃sos. Matyt, nenaudi žmonės, kad tą̃sosi po teismus. Geriau yra su viens kitu sutikti, negu tąsyties po teismus. Dar jie tebsitą̃so, t. y. tebsivaržo. Už tą girią da valsčius tąsysis su ponu. Taip pas mus svietas įniršo bylinėtiesi, jog ne tik broliai su broliais, bet ir vaikai su tėvais ėmė tąsytiesi.

15. varinėjant, siuntinėjant, šaukinėjant varginti, tampyti: Tą̃so mane tirtie kai maišą kokį. Tą̃so tuos žmones be reikalo. Kiek po kari čia žmonių tą̃sė. Par komisiją man tą̃sė tą̃sė, badė badė. Kai neisi dirbt, tąsìs kaip rupūžę po akėčiom.

16. su savimi, kartu vedžioti, vežioti: Karvę ganau, pardien tąsaũ, o anys. nepadeda. Nuo septynių metų pradėjo tąsýt mama mane po mišką. Nuo aštuonių metų motka ir tą̃so paskui save. Tą̃sos [su jaučiais] po dirvą.

17. tęsiamai tarti: Tie aukštaičiai labai balsius tą̃so. Apie Kriaunas tą̃so labai kalbą. Anies juokiasi, ka mes tąsýdami ūtarijam. Tie žodžiai visap tą̃sosi.

18. sukelti traukulius, konvulsijas ir pan. negalavimus: Tą̃so gal priemėtis tą mergiotę, an daktarą reikia vežt. Oras pritvinkdavo kraujo ir deginamos mėsos kvapo, nuo kurio tąsė traukuliai. Kad rėmuo netąsýtų, reik, kruopus išvirus, katilaičio atplaišas grandyti ir ėsti. Vienu laiku staiga visa išblyško, pradėjo tąsýtis. Kaip pradeda anas tąsýtis kaip katinas. pykinti, versti vemti: Dūšią tąso vemti. Ale tik tą̃so i tą̃so mane. Ligonį vis tą̃so ir tą̃so. Nežinau, ką čia suvalgiau ar teip kas negerai, kad tą̃so vemt.

19. nuolat dėvėti, nešioti, valkioti: Šito medžiaga stipra – visą vieką tąsýsi. Kokią klijonką duoda, persiuva, ir gerai tąsýt. Kožnądien neduodu tąsýt paltelio, pamainau burkele. Kap insišlejoj [o],
tai tik tą [suknelę] ir tą̃so. Veltinių negaunu nusipirkt, turiu dar dvejus, dar nenoriu tąsýt. Aš mamytės neklausysiu, šilko kasnykėlį netąsýsiu. Vaikeli, aš neturėjau, tai tokiais aplopytais [drabužiais] tąsiaũs.

20. ilgai gulėti, voliotis: Maž reiks in patalo tąsýtis, teip bijau. mėtytis. Ką tą̃sos siūlai, geriau suaust.

21. valgyti: Mėsą užgynė, tai tą varškę tąsýdavo tąsýdavo. Šviežienos turiat, tai dabar šviežieną tąsýkit. Tryda pjovė žąsytį, davė mergoms tąsýti, t. y. ėsti.

22. tęsti, delsti, vilkinti.

23. tęstis: Nepaliaubančios kančios… nebus pabengtos, bet ant amžių amžių, kolei Dievas yra Dievu, tąsýsis.
ausìs tąsýti labai gardžiai valgyti: Kai grucę su žirniais prasimetam, ausìs tą̃som.
ẽšerius tąsýti snausti: Ka linksi, tada sako: ẽšerius tą̃so. Anas jau ẽšerius tą̃so.
Maũšos bar̃zdą tąsýti snausti: Va, jau anas Maũšos bar̃zdą tą̃so.
žỹdas tą̃so už nósies (ką). Va, jau tavę žỹdas tą̃so až nósies.
aptąsýti.

1. apstumdyti kiek, apdraskyti, apmušti: Merga zdarova, galėjo jį gerai aptąsýt. Visos vištos išpjautos, tik viena paliko, ale šeško aptąsýta. Apsitą̃sė girtuokliai.

2. aplyginti pešiojant, apipešioti: Aptąsiaũ šieną aplink kupsneles.

3. didumą išrauti, ištraukti: Aptą̃sė bloguosius dantis, dabar nesopa. apravėti: Da daržas reikia aptąsýt.

4. apdėvėti, apnešioti, aptrinti: Jau tavo segutė aptąsýta, sena. Viena sumka yra i to labai aptąsýta. Tai apsitą̃sę labai važiai.

5. prastais drabužiais apsivilkti, apsijuosti, apsirišti: Rasi ir svečiuose apsitąsaĩ šniūrgaliais? Apsivelka, apsitą̃so, barzdas išsipaišo ir eina čigonuos.
atitąsýti.

1. aptampyti, apdraskyti: Jūsų arkliai užvirto…, šunes ausis atatąsė.

2. sunkiai atnešti, atvilkti: Atanešiau, privargau, atitąsiaũ sunkybę.

3. ateiti, atsivilkti: Ko jūs atsitąsėt?
nors ausìs (ūsùs) atsitą̃sai. Baravykai labai skanūs, nor ausìs atsitą̃sai valgydamas. Tai, boba, panaravijai gardaus valago, nor ūsùs atsitą̃sai valgydamas.
dasitąsýti. sunkiai ko prisivežioti ar prisinešioti: Kiek mes tos duonos dastą̃sėm iš to Vilniaus.
įtąsýti.

1. sunkiai įnešti, įtempti, įvilkti. .

2. įsismaginti bastytis, valkiotis, slampinėti: Ar tu nesisėsi? Kap insitąseĩ aplink kampus, tai tąsysies.

3. smarkiai sutepti, įpurvinti: Kur tu juos. intąseĩ? Intą̃sė mano šventadienę kepurę. Insivalkijos tos paklotės, insitąsìs po kampus.
ištąsýti.

1. tempti, kad ištįstų: Neina, netrauk, tik ištąsýsi [siūlus iš sruogos]. Į mūčijimo šrubus įdėjo, su kuriais žmogaus kožną sąnarį taipo ištąso, kad per kūną kiaur permatyti. Reg rankas ištąsytas. Jo visos gyslelės buvo teipo [podagros] ištąsytos, kaip jau nieko negalėjo. | Gėriau alų, ištą̃sė pilvą. Išsitąso gerai kedenant i striuogutės. Šitie mano batai baisiausiai išsitą̃sė.

2. ištampyti, išdraskyti, išplėšyti, išvalkioti: Tą grybieną ištą̃so tais traktoriais. Buvo mirėliai ištąsýti, ieškota gėrybės. Tegul, sako, vilkai tau žarnas ištąsỹs, o velniai skūrą išdirbs. Kačeib teipag ir po truputį duotumbeis ižtąsyt kūną savo. | Susegta audeklai, kad vėjas neištąsýtų. Būtų seniai varnos skystgrobius ištąsiusios (būtų žuvęs) .

3. ką sunkų ar sunkiai ištampyti, iškiloti, išvilkti: Medžius ir linus pamerktus iš markos, iš upio ištąsýk. Eik, ištąsýk duoną iš pečiaus. Kol tuos akmenis ištą̃so, oi vargo. Ištą̃sė mašiną [iš upės]. Mėšlą vienas ištąsiaũ tokio [je] klampynė [je]. Šienas reiks iš krūvų ištąsýt. Šiemet bulbieniai kaip lazdos, bus vargo ištąsýt. Ištąsýk šitiek druskos in pečių! Šitas šuva duoną ištą̃so, o pieno nelaka. Ištąsýk kopūstų lapus [iš katilo] !

4. tąsant išimti ką tvirtai besilaikantį ar sunkiai prieinamą, ištraukyti, išrauti: Paskui kiek darbo, pakol ištą̃so iš korių [vikšrus]. Įleidė puodkėlį sudriskusį skalbiamon – let ištąsiaũ. Drobės ištąsaĩ siūliukus ir tada kabinėji (siuvinėji) . Siūlus ištą̃sė [po operacijos] i liepė vežtis namo. Ištąsýk šaknis i susdėsi dantis. Pala, aš atnešiu svieką, buvo ištąsýtas. Guzikus tai mergiščiai ištą̃sė kaži kas.

5. paslapčiomis išnešioti, išvežioti, išgrobstyti: Ištą̃sė po karo tuos ąžuolus. Ištą̃sė visą medžią. Tą šiperį vienas kitas ištąsìs. Kap atejo ondartai (ondatros), tep švaru padarė – ištą̃sė viską. Ką nepademi, tai tiej vaikai ištą̃so. Vagiai ištą̃sė viską. Vilkai ištąsýdavo ir aveles, kogi neištąsìs. Lapė ištą̃sė visas vištas – neliko nė vienos. Tas kontorines [merginas] tai tuoj bernai ištą̃so (veda) . Kap jauna išvažiuoja iš namų, meta siūlą, kad visas ištąsýt [ų]. [Lapė] žąsis iš paviečio išsitą̃sė.

6. šliaužiantį po ką ištampyti, išvalkioti: Kur seniukas ejo, ten žirniai išaugo, o aš kad durnas, kad būt žinojęs, būt ištą̃sęs tą seniuką po visą dirvą. Laumę raganą pasodino ant karštų geležinių akėčių ir ištąsė po visus laukus. Arklys vyrą lenciūgan susukė, po laukus ištą̃sė. Kad tu po visus laukus išsitąsýtai!

7. išdirbti: Dešim desencinų dirvoną ištą̃sėm.

8. ištiesti, iškloti: Audeklais buvo ištąsýti visi keliai, kad Tiškevičių laidojo.

9. ką sunkiai nešiojant, dirbant išvarginti: Man tai smala ištą̃sė rankas. Par bulbakasį tie krepšiai rankas ištą̃so. | Kadriliaus kad merga nemoka, o vyras moka, tai mergą ir ištą̃so. Karvė kieta, man rankas ištą̃sė bemelžiant. Nervus ištą̃so, per dieną tokį darbą dirbant.

10. sunkiai dirbant, labai pavargti, nusikamuoti, nusialinti: Ižsitąsau, ižilstu. Išsitą̃sęs, išsikamavęs vakar akmenis benešiodamas, šiandien nebepasivelku iš vietos. Gerai, kad aš stipras buvau, išsitą̃sęs iš jaunų dienų. Kad anys išsitąsýtų su tokiu darbu!

11. išsivalkioti, išsibastyti: Aš po visą svietą išsitą̃sęs. Visi išsitą̃so, i nieko neblieka.

12. daug kur nuvesti, išvedžioti: Ištą̃sė visur, visą bažnyčią apžiūrėjom.

13. kurį laiką versti vykti, šaukinėti, varinėti: Bent kelerius metus mane ištą̃sė po teismus.

14. priversti išvykti, išblaškyti: Kai mus ištą̃sė, tai ir medžius išnaikino.

15. sužadinti, išjudinti: Tik padarytumėt kokį vakarėlį, tuoj visus jaunus ištąsýtumėm.

16. išsisklaidyti: Kai debesėliai išsitą̃sę, sėja linus.

17. smarkiai pykinti, versti vemti: Kai aš apsinuodijau šaltiena, tai mane kad ištą̃sė.

18. išsivemti: Kad išsitąsiaũ, kad išsivėmiau – net lengviau. Išsivėmiau, išsitąsiaũ trečion dienon. Kartais kiaulės išsivema, išsitą̃so.

19. išvedžioti, išdainuoti: Balsas tai balsas: visokiom natom ištą̃so!

20. išeikvoti, iššvaistyti: Tuščiai stiprybę ir sylas mano ižgaišinau, nuteriojau, ižtąsiau.
[net] žárnas (žarnelès.
) ištąsýti

1. Net žárnas ištą̃sė nuo juoko.

2. pykinti, versti vemti: Tai tu jam činčibiro indėk kopūstuos, tai jam i žárnas ištąsỹs.
paištąsýti.

1. viską sunkiai iškiloti, išnešioti: Paištą̃sėm šiekštas iš ežero.

2. paslapčiomis išnešioti, išgrobstyti: Kap pamirė anas, po pagalaitį, po sienolį paištą̃sė pirkią.
nutąsýti.

1. nutampyti, nuvilkti tolyn: Sugriaužė kiaulė lovį, nutą̃sė – eik, pritaisyk ben kiek.

2. nuplėšyti, nudraskyti, nutraukyti: Rūbai nuo sienų nutąsýta vidudienį. Vienais metais mūsų kaimynų katinas [viščiukams] galvytes nutą̃sė. tempiant numauti: Nutą̃sė čebatus, paguldė tėvą. nupešioti: Apsvilinu, nutąsaũ plūksnas nuo anties, apčystiju.

3. sunkiai vieną po kito nunešti, nuvilkti: Medžius nutą̃sė žmonės. Kareiviai nutą̃sė visus dobilus arkliams šerti. Nutąsiaũ penkius maišus, daugiau nebeturiu sveikatos. Vagiai maišus nutą̃sė požerėn. Nutą̃som vaikus miegančius nuo pečiaus ir paguldom.

4. tampant įskaudinti: Nutąso be malonės ausis.

5. svoriu nuvarginti, nukamuoti: Akėt – pora arklių, – kad nutą̃so rankas. Vaikas nutą̃so rankas perdien [benešiojant]. Par dieną rankos nusitą̃so vandenį benešiojant.

6. daug vaikščiojant, nešiojant, dirbant nuvargti, nusialinti, nusikamuoti: Kab nustą̃som, vaikeliai, ir anksti gulam. Par dieną nusitąsiau, mėšlus kabinėdamas, nieks manę nepakeitė. Karves gano, per dieną nusitą̃so. Vienas išvarai [bandą] – siaura ganiava, nustasaĩ. Nustąsė perdien vaikas, tai dar̃ glūdoja an pečiaus. Daug nuvargęs, nusitąsęs brendu namo atsidusęs. Nustąsiau su šienu, tik ką velkuos.

7. tampant nukankinti, nukamuoti, pribaigti: Tą katinėlį vaikai nutą̃sė. Kad kožnadien būt, tai būt nutą̃sius tą vaiką gatavai. | Nervai nutą̃sė žmogų. Tas kosulys baisiai nutą̃so. Priemetis jau nutą̃sė vaiką.

8. nuvykti, nusibastyti: Nenustąsýk kur, būk namie! Utenon nustą̃sė arielkos ieškot.

9. nusivalkioti: Nustą̃sė merga su bernais. Ana nustąsius su visokiais diedais. Išsimušai iš kelio ir vienas nustąsýsi (nugyvensi nevedęs) .

10. nudėvėti, nunešioti: Kas yra, nutąsýsiu, ižnešiosiu.

11. mirti, nusibaigti: Virsi griovin ir nusitąsýsi.
panutąsýti. visus paslapčiomis išnešioti, pagrobti: Gal vilkas panutąsìs visas karves.
papanutąsýti. panutąsyti: Drentog papanutąsìs vilkėkas visas avis.
patąsýti.

1. paėmus už ko nors patimpčioti, patraukyti: Ka čiupo močia bart, už kudlų patą̃sė. Paėmęs už drapanų patą̃sė tylomis, kad pas jų ateitumei. Patą̃so tas duris, patą̃so. Kruopytę patąsýsiu karvės kakeles, tai raudonos pasdaris. pamilžti: Jei nepareisi, aš pats patąsýsiu karvę. Eisiu ožką patąsýt.

2. pasistumdyti, pasimušti: Susikibę pasitą̃sė. Anys da pastąsìs: vienas až priekinių kojų, kitas až ažupakalinių.

3. velkant kiek patampyti, pavalkioti: Karvė neryja, tik lenciūgą patą̃so po žolę. Per rasą patąsiaũ apinastriu. Kad agurkai megztų, reikia patąsyti per ežią vyriškas kelnes. pastumdyti: Išeidama laukan, da duoną [krosnyje] patąsýk.

4. sutraukyti: Ė diedas kap inlipa, tai taip patą̃so gijas – tokis jo audimas. Atneši iš lauko pantį patąsýtą, mesi agurkuosna – tada agurkų daug. Pamušė viedrus, palaužė nėšius, patą̃sė pasaitėlius. Kultuvai patąsýta – nėr kuom kulia. Visas [vyžų] ąsas patą̃sė. suardyti: Geležiniai keliai tada buvo patąsýta, nejo mašinos (traukiniai) .

5. tempiant patiesti, iškloti: Patąsýdavo [drobes ant saulės],
ale kiek te laiko, nepasakysiu. išsidriekti, išdrikti: Pastą̃sęs viršuj [augalas].

6. kiek tęsiamai tarti: Jiej [kalba] patąsýdami, o mes stačiai kapojam.

7. pasidengti, apsidraikyti: Tai nečystai pjauna – visa dirva šiaudais pastą̃sius.

8. kurį laiką judėti visu kūnu, stengiantis išjudėti, ištrūkti, iškliūti, pasimuistyti: Prijoja pri miško, pasitą̃so su tuo arkliu ir joja atgal – negalia prajot. Taip jo kumelaitė, ilgai dumble pasitąsius, dar labiau nuklimpo.

9. sunkiai panešioti: Tiej runkeliai glėbinykai – patąsýk! Nemiegosi, tai eikš da patąsýsiu.

10. sunkiai padirbėti: Reikia pastąsýt, reikia sunešt šienas. Vasarą pastą̃so kiek vyras. Tegul pati da pasitą̃so su ta karve, aš tai to pieno negaliu gert.

11. pasibastyti, pasivalkioti, paklajoti: Pastą̃sė po svietą, pakeliav [o] ir vė namop atėj [o]. Pastąsýt nori visi, kad jau nelikus. Kada parvažiuosiu – nežinau, nes noriu pasitąsyti po baltą pasaulį.

12. pavedžioti draugaujant: Patą̃sė patą̃sė mergiotę ir paliko. Pasitąsýti su mergaite. Metus pastą̃sėm ir apsiženijom.

13. pašokdinti: Eidavo į tas vakaruškas, koks mažu ir patąsýdavo.

14. pasikankinti, pasitampyti vemiant, bloguojant: Vemt teip nevėmė, ale pasitąsýdavo.

15. varinėjant, siuntinėjant, šaukinėjant pavarginti, patampyti: Par aną didžiojį karą patą̃sė ir manę vokiečiai. Patąsỹs tave po teismus. Policija jį gerokai patą̃sė (pakamantinėjo) . Pala, teip greit nesibaigs, ir gerai po teismus pasitąsýsit.

16. padėvėti.
net žarnelès patą̃sė. Iš juokų net žarnelès patą̃sėm.
partąsýti.

1. sunkiai po kiek parvilkti, partempti, parnešti.

2. sudėvėti: Aš per vieną vasarą trejas kelnes partąsiaũ.
pértąsyti.

1. pernešti, pergabenti iš vienos vietos į kitą. . Persigabenk, pérsitąsyk visa, – kur tu padėsi?!

2. sunkiai dirbant pervargti, persidirbti: Parsitą̃sius buvau, paskubėjau, sušilau – tuoj širdį labai sopėt pradėjo ir visa drebėt pradėjau.
pratąsýti

1. nešiojant prasitampyti: Batai buvo maži, prasitą̃sė.

2. kurį laiką sunkiai nešioti, pragaišti nešiojant: Su tom [obuolių] skrynelėm prasitąsaĩ, lekuoji.

3. prasibastyti, prasivalkioti, pralakstyti kurį laiką: Aš nūnai išvažiuoju kalnuosna, kur prasitąsysiu kelias nedėlias. Prasitąsai, geriau išmazgotai. Tep ir prastą̃sėm visądien nevalgę.

4. kurį laiką pravedžioti, pravežioti: Pratą̃sė po miestą, nieko nenuspirkau.

5. būti traukulių traukomam kurį laiką: Vakar pardien prasitąsiaũ.

6. pratęsti, užtęsti, prailginti: Kam teip labai paduksį mūsų ant ilgo meto pratąsome.
pritąsýti.

1. tampant, tąsant privarginti, pritampyti: Davaliai man gyvuliai pritą̃sė, ir koją sudaužė.

2. pridraskyti, priplėšyti: Sprogo, [žmonių] męsų buvo prytąsýta.

3. artyn pritempti, privilkti: Pritąsýti maišus prie durų.

4. pakankamai, daug traukuliams tąsyti: Man vidurius pritą̃sė.

5. pakankamai, daug prisitampyti nuo traukulių: Pradėjo po operacijai vemt vemt, pristą̃sė ir numirė.

6. sunkiai ar daug prinešti, privilkti: Regi, kiek žagarų pritąsiaũ! Pernakt ir perdien gėrė, kur aš jiemi pritąsýsiu. Pritą̃sė grybų pilną turgų, o niekas neperka. Kad aš pamiškėj gyvenč, tai po glėbelį [malkų],
žiemai prisitąsýč.

7. daug parsivesti (į žmonas): Pritąsė bobų [į žmonas iš svetur],
tai vaikai lietuviškai neniūkia. Moterų yra iš visur pritąsytų.

8. privarginti, prikankinti (varinėjant, kvietinėjant, siuntinėjant, verčiant dirbti): Pritą̃sė, privargino, kritau i guliu. Kiek mane yr pritą̃sius, negaliu apsakyt! Kiek pritą̃sė tėvus dėl bernioko. Pritą̃sė tada juos po kalėjimus. Pritą̃so žmogų to boba su savo sklypeliu. Tamstą pritą̃sėm su niekais.

9. pavargti dirbant, nešiojant: Kad pristąsiaũ – tik tik paeinu. Tegul anas miega – prisitą̃sė. Pristąsaũ perdien, nepaeinu. Pusę penktos priskeli ir pristąsaĩ [per dieną]. Su tuo žaliu pašaru tiek prisitąsaũ, kad rankas gelia, tirpsta par naktis. Tiek pristąsaĩ žiemą su [v] andeniu. Ka prisitą̃sė su tais jaučiais: reikia i žluobas išvalyt, i pašert.

10. sunkiai prikelti, pribudinti, prižadinti: Po šventadienio jo negalima buvo pritąsyti iš miego, nes ūžė per kiaurą naktį, šoko. Šitie vaikai iš vakaro neina gult, tai anryt negali pritąsýt. Miega – kad aš tau jį pritąsýč. Ir čia žmonės sunkiausia buvo pritąsyti iš snūdurio.
raztąsýti.

1. ištąsyti, išdraskyti, ištaršyti: Visą kuodelį į egles raztą̃sė, raztaršė, razkratė.

2. išsidalyti: Daug svieto jau priaugo, šitą valaką raztą̃sė.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'dasitasyti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>tąsýti, </b>tą̃so, tą̃sė. tęsti. <br/>1. <span class="explanation">paėmus už ko nors traukyti, tampyti: </span> Arkliai netą̃somi žengia ir žengia. Ką tu, šelmi, darai, kam tu katiną už uodegos tąsai?! Tą̃so vaikaitis už suknelės, nepaleidžia motkos. Už plaukų tąso bedūšninkai kieti. Tą̃so šniūrą, galanda nagus, jau gausu. Gyslas tąsė, kraują leido. Karvės apie kaklą apirištos, tai tąsiaũ tąsiaũ, kai reikėjo vest. Vedu aš namo, anos. gi mane tą̃so – vaikas vis vaikas. Jis tą̃so tą karvę par pusę spenio – tai milžimas! Šitas senis įsitvėrė až durų ir tąsýt. Kap sueina bernai, tai mus ištęsia an zoslano ir tą̃so. Par šitus [šepečius] tą̃so šituos linus, va tą̃so <span class="explanation"> (šukuoja) </span>. \| Vėjas tą̃so tą̃so [skalbinius] – skylelės pasidaro!. Gal ir nevalia iš ano svieto žmogų tąsýt <span class="explanation"> (apkalbėti mirusį) </span>. Negyvas gyvus tąso. Tąsýtis už plaukų. Jeigu jie gyventų atskirai, nesitąsýtų už krūtinių, ir būt gerai. <br/>2. <span class="explanation">tampyti, kad vilktųsi, šliaužtų, valkioti: </span> Atjojo moteriškė, tą̃so palą po rasą ir sako: pusiau pienas, pusiau pienas. Jis savo slūgą tą̃so po grinčią ir jąją smaugia. Paukščiai netąsìs, akių nelups, kaip apkas, teip gerai bus. Tą̃so kap šuva plaučius. Tąso kaip šuo skystgrobius. Pigią mėsą šunės tąso. Aptąsyk naštą, kad nestąsýt šienas. O kap pakraštėlius užlenksi ir drūtai juos siūlu prisiūsi, nigdi tau paklodės siūlai nestąsis. Gyslos tąsosi, kudlos kratosi, nuogas skylės ieško. <span class="explanation">stumiant versti judėti kuria nors kryptimi, perkėlinėti, stumdyti, traukyti: </span> Šakėm tą̃sėm puodus iš pečio. Kačerga, ką iš pečiaus puodus tą̃so. Kai paėmiau vežimėlį, tai ir tąsaũ. Pats tąsaũ ir akėju. Jie tą̃sosi roges didžiausias. <br/>3. <span class="explanation">kibinti, stumdyti, draskyti, kamuoti: </span> Vaikai tą̃sė tą šunį. Nėr vaikų – niekas katinų netą̃so. Aš apsigėrus buvau sau drąsi, nesidrovėjau, kad jauni tą̃sė. Išeina až vyro – ir tą̃so, ir daužo, nieko nebežiūri. Krūva vyrų susbrukę vienas kitą už krūtų tąso, kūlokus kiloja. Netąsýk tu manęs, duok ramiai pagulėt. Tąsė, ištąsė iš miego, išvarė ant darbą. Gizeliai jį. tol mušė, tąsė, plėšė ir draskė, kol jis nepasižadėjo mistrą palikt. Kakta žemę muškime, gailėdamys tąsyto, raudodami žudyto. Ir tąsydama jį dvasė bjauri ir šaukdama didžiu balsu išėjo iš jo. Kad įeit velinas kūnan tikai žmogaus ir aname gyvena, tūlais būdais tąsydamas ir vargindamas jį. Sopulį neižsakytą, kuris tąso ir kremta širdį jų. Kad tavę po smerčiai velniai tąsytų!. Šuo su avele tą̃sos. Tuoj prilėkė visokių baidyklių, ir jy ėmė su tom baidyklėm tąsytis. Tą pat akimirką du žandarai kūliais nuvirto į vandenį, o kiti bejėgiškai tąsėsi su apspitusiais juos užpuolikais. Aukštaitis irgi žemaitis susiėmę tąsos. Girti, kits kitą prie galvos nusitvėrę, nei vemdami tąsos. <span class="explanation">darbu varginti: </span> Ne aš kelsiu anksti rytą, ne tąsýsiu nė rankelių, ne aš klosiu kraitelį. <br/>4. <span class="explanation">traukyti, traukti tvirtai besilaikantį ar sunkiai prieinamą daiktą: </span> Kirvis va su auselėm cviekam tąsýt. Šitoj poliklinikoje man dantis tą̃sė. Ana dabar dantis tą̃so – auksinių prisistatis. Vištos kap botagus tą̃so kirmėles ir ėda, drasko ir ieško giliau. Arklys tąsỹs šarą, i byrės iš ėdžių. Tą̃sė tą̃sė bolandą – ir paliko neišrovęs. Eisma plaskanių tąsýti iš kanapyno. Iš narų mes tuos vėžius tą̃som. Iš po vištos tąsiaũ tąsiaũ, visus išnešiau kiaušinius. <br/>5. <span class="explanation">tempiant tiesti, kloti: </span> Tą̃sėm po pievas drobes dideles. Ištęsiam an žolės ir tą̃som [audeklus]. Boba po pievas pakulnius tą̃so. Ore čigonai juodą gelumbę tąso. <br/>6. <span class="explanation">sunkiai nešioti, kiloti: </span> Malkos tąsýt – tai ne teip kas – gi sunku! Sandėly reikia maišai tąsýt – ne bobų darbas! Pievos buvo labai šlapios, tai viksvas tąsydavo ant žagarų. Varo, kad tąsýtai žolę. Išmirko bulbos, tai net iš [v] andenio tą̃sėm. Liūnai mūsų buvo, iš liūnų tą̃som [šieną]. Daugumas nusispjovė ir liovės akmenis tąsę. Tu tąsaĩ i tąsaĩ tuos savo skurlius iš vietos į vietą kaip katė vaikus. Tęsiau tęsiau, ko tik nepatrūkau betąsydamas. Kamgi tąsaĩ po tiek daug?! Vyrai ir seniau mažiau darbo turėj [o], moteros tą̃sė visa. Jei nevalgysiu, velnio, aš kojų netąsýsiu. Kas mane tąsìs <span class="explanation"> (prižiūrės) </span> šimto metų! <span class="explanation">sunkiai vežioti: </span> Vis an pečių nešiojam nešiojam, o žiemą an roguičių tą̃som malkas. Greita pagelba tai tą̃so ir tą̃so Varėnon šitas bobas. <br/>7. <span class="explanation">paslapčiomis imant nešioti, grobstyti: </span> Kas gi bus, jei visi ims tąsyti į šalis valstybines lentas? Drobes iš svirnų tą̃sė. Vilkai aveles pradėjo tąsýt iš gurbų. Vanagų yra, viščiukus mažus labai tą̃so. <br/>8. <span class="explanation">judėti visu kūnu, stengiantis ištrūkti, pasileisti, iškliūti: </span> Karves atveskit namo – tą̃sos. Besitąsýdama karvė gal i brizgilą nutraukt. Apsisuka tarp medžių [karvės], tą̃sos, draskos. Invažiavo balon. Pradėjo arklys tąsytis, kūdra pasdarė, vanduva. Ožka, likus viena, tąsės tąsės ir ištrūko. <br/>9. <span class="explanation">sunkiai, su didele fizine įstanga dirbti: </span> Varginuosi, ilstu, tąsausi. Jokūbėnas vis do tą̃sės tą̃sės, nebėdujo – i pamirė. Laukiau laukiau tavę malkų pjaut, boba tą̃sos tą̃sos, atejo jauni berniukai ir sutvarkė. Tąsytis po operacijai ir jumi nesveika. Ko čia tąsaĩs, da trūkį gausi! Kogi čionai tąsais su šitąj skrynia? Nestąsýk su medžiais, da apsirgsi. Jūs su tais miežiais tą̃sotės, geriau pasisėkit dobilų. Lig juodai naktelei su linais tą̃sėmės. Dažnai tąsausi su kūlimu ligi Kalėdų. Su vaikais viena tąsiaũs, vyras numirė. <span class="explanation">užsiimti, vargti, gaišti su kuo: </span> Aš čia su taũ ilgai nesitąsýsiu – paliksi ir gulėk purvynėj. Nėra kada man su svečiais tąsýtis. Nė to veršio reik, nė nieko – i tąsýkis par visą vasarą su juo. <br/>10. <span class="explanation">slampinėti, valkiotis, bastytis, klajoti: </span> Tą̃sosi vaikai apie tvoras ir nedirba. Antaryt neyra vaiko – tą̃sosi kur. Kap šilta, ore tąsaĩs. Tą̃sos be darbo bernynas. Geriau ką darbuitai namuosa, be ką tąsais. Nė kas girtas tą̃sės, nė girdėt buvo. Kitas nevalgęs tą̃sos, o arielką geria. Prageria – i tąsỹsies basas i grynas. Du katinai tą̃sos primesti, svetimi. Dar tą̃sosi gal pora vilkų. Kiaulės apie kampą tą̃sosi, ir vištos ig vėlai vaikščioja. Eik, an savo atšlaimo vaikščiok, čia netąsýkis. Pradė [jo] tąsýties anas in kitas [moteris]. Su mergomi tą̃sėsi, su gitara. Po miškus, po raistus tą̃sęsis, tai jis matęs [gyvačių]. Kol tąsýsmės po tą Žagarę, visas laikas praeis. Aš tąsiaũs po žmones su keltuvomi, arkliais. Kap [vištos] ilgai tą̃sos, tai lis. Kataras žmogus tąsaĩs par pasaulį, tai visokių [pasakų] girdi. Aš po visą Lietuvą ir Lenkiją tąsiaũs. Debesiai tą̃sos tą̃sos, o neužeina lytaus. Tąsos be darbo kap dūšia be daikto. Tąsos kap dienas pardavęs. <br/>11. <span class="explanation">nedorai elgtis, ištvirkauti, paleistuvauti: </span> Mergų yr visokių, su ženotais tą̃sos. Nestąsýk tu su ta boba! Tą̃sos pakrūmėm su bernais – ir da bus gera merga! <br/>12. <span class="explanation">sunkiai, šiaip taip vaikštinėti, judėti, krutėti: </span> Dagi tąsaũs, da niekur nesopa. Kolei matysiu – tąsýsiuos. Dar̃ vis reikia tąsýtis, daryt nieko negaliu. Da verčiuos šiaip taip, kolei tąsaũs. Senas užsilikęs, tai ir tąsaũsi dar. Tik ką tą̃sos, senas suvisu. Papulta an priekinės kojos, ir tą̃sos po gurbą su slastais [kiaunė]. Tą̃sės tą̃sės kiauliotė – i išstipo. Dar̃ tąsaĩs kai vištėlis. Tąsaũs kap kalakutas. Tąsaũs kap dūlys. Tąsaũs kai voras. <br/>13. <span class="explanation">su vargu vykti: </span> Keleivine [mašina] par daug reikia tąsýtis – visądien! Su motociklu man nėr sveikatos tąsýtis. Vilniun nenori tąsýtis [dirbti]. Kas gi tąsýtųs [į turgų], kad supirkinėt [obuolius]. <br/>14. <span class="explanation">bylinėtis: </span> Per sūdais tą̃sos. Matyt, nenaudi žmonės, kad tą̃sosi po teismus. Geriau yra su viens kitu sutikti, negu tąsyties po teismus. Dar jie tebsitą̃so, t. y. tebsivaržo. Už tą girią da valsčius tąsysis su ponu. Taip pas mus svietas įniršo bylinėtiesi, jog ne tik broliai su broliais, bet ir vaikai su tėvais ėmė tąsytiesi. <br/>15. <span class="explanation">varinėjant, siuntinėjant, šaukinėjant varginti, tampyti: </span> Tą̃so mane tirtie kai maišą kokį. Tą̃so tuos žmones be reikalo. Kiek po kari čia žmonių tą̃sė. Par komisiją man tą̃sė tą̃sė, badė badė. Kai neisi dirbt, tąsìs kaip rupūžę po akėčiom. <br/>16. <span class="explanation">su savimi, kartu vedžioti, vežioti: </span> Karvę ganau, pardien tąsaũ, o anys. nepadeda. Nuo septynių metų pradėjo tąsýt mama mane po mišką. Nuo aštuonių metų motka ir tą̃so paskui save. Tą̃sos [su jaučiais] po dirvą. <br/>17. <span class="explanation">tęsiamai tarti: </span> Tie aukštaičiai labai balsius tą̃so. Apie Kriaunas tą̃so labai kalbą. Anies juokiasi, ka mes tąsýdami ūtarijam. Tie žodžiai visap tą̃sosi. <br/>18. <span class="explanation">sukelti traukulius, konvulsijas ir pan. negalavimus: </span> Tą̃so gal priemėtis tą mergiotę, an daktarą reikia vežt. Oras pritvinkdavo kraujo ir deginamos mėsos kvapo, nuo kurio tąsė traukuliai. Kad rėmuo netąsýtų, reik, kruopus išvirus, katilaičio atplaišas grandyti ir ėsti. Vienu laiku staiga visa išblyško, pradėjo tąsýtis. Kaip pradeda anas tąsýtis kaip katinas. <span class="explanation">pykinti, versti vemti: </span> </span> Dūšią tąso vemti. Ale tik tą̃so i tą̃so mane. Ligonį vis tą̃so ir tą̃so. Nežinau, ką čia suvalgiau ar teip kas negerai, kad tą̃so vemt. <br/>19. <span class="explanation">nuolat dėvėti, nešioti, valkioti: </span> Šito medžiaga stipra – visą vieką tąsýsi. Kokią klijonką duoda, persiuva, ir gerai tąsýt. Kožnądien neduodu tąsýt paltelio, pamainau burkele. Kap insišlejoj [o], tai tik tą [suknelę] ir tą̃so. Veltinių negaunu nusipirkt, turiu dar dvejus, dar nenoriu tąsýt. Aš mamytės neklausysiu, šilko kasnykėlį netąsýsiu. Vaikeli, aš neturėjau, tai tokiais aplopytais [drabužiais] tąsiaũs. <br/>20. <span class="explanation">ilgai gulėti, voliotis: </span> Maž reiks in patalo tąsýtis, teip bijau. <span class="explanation">mėtytis</span>. Ką tą̃sos siūlai, geriau suaust. <br/>21. <span class="explanation">valgyti: </span> Mėsą užgynė, tai tą varškę tąsýdavo tąsýdavo. Šviežienos turiat, tai dabar šviežieną tąsýkit. Tryda pjovė žąsytį, davė mergoms tąsýti, t. y. ėsti. <br/>22. <span class="explanation">tęsti, delsti, vilkinti. </span> <br/>23. <span class="explanation">tęstis: </span> Nepaliaubančios kančios… nebus pabengtos, bet ant amžių amžių, kolei Dievas yra Dievu, tąsýsis. <br/><b> ausìs tąsýti</b> <span class="explanation">labai gardžiai valgyti: </span> Kai grucę su žirniais prasimetam, ausìs tą̃som. <br/><b>ẽšerius tąsýti</b> <span class="explanation">snausti: </span> </span> Ka linksi, tada sako: ẽšerius tą̃so. Anas jau ẽšerius tą̃so. <br/><b>Maũšos bar̃zdą tąsýti</b> <span class="explanation">snausti: </span> </span> Va, jau anas Maũšos bar̃zdą tą̃so. <br/><b>žỹdas tą̃so už nósies</b> (ką). Va, jau tavę žỹdas tą̃so až nósies. <br/><b>aptąsýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">apstumdyti kiek, apdraskyti, apmušti: </span> Merga zdarova, galėjo jį gerai aptąsýt. Visos vištos išpjautos, tik viena paliko, ale šeško aptąsýta. Apsitą̃sė girtuokliai. <br/>2. <span class="explanation">aplyginti pešiojant, apipešioti: </span> Aptąsiaũ šieną aplink kupsneles. <br/>3. <span class="explanation">didumą išrauti, ištraukti: </span> Aptą̃sė bloguosius dantis, dabar nesopa. <span class="explanation">apravėti: </span> Da daržas reikia aptąsýt. <br/>4. <span class="explanation">apdėvėti, apnešioti, aptrinti: </span> Jau tavo segutė aptąsýta, sena. Viena sumka yra i to labai aptąsýta. Tai apsitą̃sę labai važiai. <br/>5. <span class="explanation">prastais drabužiais apsivilkti, apsijuosti, apsirišti: </span> Rasi ir svečiuose apsitąsaĩ šniūrgaliais? Apsivelka, apsitą̃so, barzdas išsipaišo ir eina čigonuos. <br/><b>atitąsýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">aptampyti, apdraskyti: </span> Jūsų arkliai užvirto…, šunes ausis atatąsė. <br/>2. <span class="explanation">sunkiai atnešti, atvilkti: </span> Atanešiau, privargau, atitąsiaũ sunkybę. <br/>3. <span class="explanation">ateiti, atsivilkti: </span> Ko jūs atsitąsėt? <br/><b> nors ausìs (ūsùs) atsitą̃sai</b>. Baravykai labai skanūs, nor ausìs atsitą̃sai valgydamas. Tai, boba, panaravijai gardaus valago, nor ūsùs atsitą̃sai valgydamas. <br/><b>dasitąsýti</b>. <span class="explanation">sunkiai ko prisivežioti ar prisinešioti: </span> Kiek mes tos duonos dastą̃sėm iš to Vilniaus. <br/><b>įtąsýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">sunkiai įnešti, įtempti, įvilkti. </span>. <br/>2. <span class="explanation">įsismaginti bastytis, valkiotis, slampinėti: </span> Ar tu nesisėsi? Kap insitąseĩ aplink kampus, tai tąsysies. <br/>3. <span class="explanation">smarkiai sutepti, įpurvinti: </span> Kur tu juos. intąseĩ? Intą̃sė mano šventadienę kepurę. Insivalkijos tos paklotės, insitąsìs po kampus. <br/><b>ištąsýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">tempti, kad ištįstų: </span> Neina, netrauk, tik ištąsýsi [siūlus iš sruogos]. Į mūčijimo šrubus įdėjo, su kuriais žmogaus kožną sąnarį taipo ištąso, kad per kūną kiaur permatyti. Reg rankas ištąsytas. Jo visos gyslelės buvo teipo [podagros] ištąsytos, kaip jau nieko negalėjo. \| Gėriau alų, ištą̃sė pilvą. Išsitąso gerai kedenant i striuogutės. Šitie mano batai baisiausiai išsitą̃sė. <br/>2. <span class="explanation">ištampyti, išdraskyti, išplėšyti, išvalkioti: </span> Tą grybieną ištą̃so tais traktoriais. Buvo mirėliai ištąsýti, ieškota gėrybės. Tegul, sako, vilkai tau žarnas ištąsỹs, o velniai skūrą išdirbs. Kačeib teipag ir po truputį duotumbeis ižtąsyt kūną savo. \| Susegta audeklai, kad vėjas neištąsýtų. Būtų seniai varnos skystgrobius ištąsiusios <span class="explanation"> (būtų žuvęs) </span>. <br/>3. <span class="explanation">ką sunkų ar sunkiai ištampyti, iškiloti, išvilkti: </span> Medžius ir linus pamerktus iš markos, iš upio ištąsýk. Eik, ištąsýk duoną iš pečiaus. Kol tuos akmenis ištą̃so, oi vargo. Ištą̃sė mašiną [iš upės]. Mėšlą vienas ištąsiaũ tokio [je] klampynė [je]. Šienas reiks iš krūvų ištąsýt. Šiemet bulbieniai kaip lazdos, bus vargo ištąsýt. Ištąsýk šitiek druskos in pečių! Šitas šuva duoną ištą̃so, o pieno nelaka. Ištąsýk kopūstų lapus [iš katilo] ! <br/>4. <span class="explanation">tąsant išimti ką tvirtai besilaikantį ar sunkiai prieinamą, ištraukyti, išrauti: </span> Paskui kiek darbo, pakol ištą̃so iš korių [vikšrus]. Įleidė puodkėlį sudriskusį skalbiamon – let ištąsiaũ. Drobės ištąsaĩ siūliukus ir tada kabinėji <span class="explanation"> (siuvinėji) </span>. Siūlus ištą̃sė [po operacijos] i liepė vežtis namo. Ištąsýk šaknis i susdėsi dantis. Pala, aš atnešiu svieką, buvo ištąsýtas. Guzikus tai mergiščiai ištą̃sė kaži kas. <br/>5. <span class="explanation">paslapčiomis išnešioti, išvežioti, išgrobstyti: </span> Ištą̃sė po karo tuos ąžuolus. Ištą̃sė visą medžią. Tą šiperį vienas kitas ištąsìs. Kap atejo ondartai <span class="explanation"> (ondatros), </span> tep švaru padarė – ištą̃sė viską. Ką nepademi, tai tiej vaikai ištą̃so. Vagiai ištą̃sė viską. Vilkai ištąsýdavo ir aveles, kogi neištąsìs. Lapė ištą̃sė visas vištas – neliko nė vienos. Tas kontorines [merginas] tai tuoj bernai ištą̃so <span class="explanation"> (veda) </span>. Kap jauna išvažiuoja iš namų, meta siūlą, kad visas ištąsýt [ų]. [Lapė] žąsis iš paviečio išsitą̃sė. <br/>6. <span class="explanation">šliaužiantį po ką ištampyti, išvalkioti: </span> Kur seniukas ejo, ten žirniai išaugo, o aš kad durnas, kad būt žinojęs, būt ištą̃sęs tą seniuką po visą dirvą. Laumę raganą pasodino ant karštų geležinių akėčių ir ištąsė po visus laukus. Arklys vyrą lenciūgan susukė, po laukus ištą̃sė. Kad tu po visus laukus išsitąsýtai! <br/>7. <span class="explanation">išdirbti: </span> Dešim desencinų dirvoną ištą̃sėm. <br/>8. <span class="explanation">ištiesti, iškloti: </span> Audeklais buvo ištąsýti visi keliai, kad Tiškevičių laidojo. <br/>9. <span class="explanation">ką sunkiai nešiojant, dirbant išvarginti: </span> Man tai smala ištą̃sė rankas. Par bulbakasį tie krepšiai rankas ištą̃so. \| Kadriliaus kad merga nemoka, o vyras moka, tai mergą ir ištą̃so. Karvė kieta, man rankas ištą̃sė bemelžiant. Nervus ištą̃so, per dieną tokį darbą dirbant. <br/>10. <span class="explanation">sunkiai dirbant, labai pavargti, nusikamuoti, nusialinti: </span> Ižsitąsau, ižilstu. Išsitą̃sęs, išsikamavęs vakar akmenis benešiodamas, šiandien nebepasivelku iš vietos. Gerai, kad aš stipras buvau, išsitą̃sęs iš jaunų dienų. Kad anys išsitąsýtų su tokiu darbu! <br/>11. <span class="explanation">išsivalkioti, išsibastyti: </span> Aš po visą svietą išsitą̃sęs. Visi išsitą̃so, i nieko neblieka. <br/>12. <span class="explanation">daug kur nuvesti, išvedžioti: </span> Ištą̃sė visur, visą bažnyčią apžiūrėjom. <br/>13. <span class="explanation">kurį laiką versti vykti, šaukinėti, varinėti: </span> Bent kelerius metus mane ištą̃sė po teismus. <br/>14. <span class="explanation">priversti išvykti, išblaškyti: </span> Kai mus ištą̃sė, tai ir medžius išnaikino. <br/>15. <span class="explanation">sužadinti, išjudinti: </span> Tik padarytumėt kokį vakarėlį, tuoj visus jaunus ištąsýtumėm. <br/>16. <span class="explanation">išsisklaidyti: </span> Kai debesėliai išsitą̃sę, sėja linus. <br/>17. <span class="explanation">smarkiai pykinti, versti vemti: </span> Kai aš apsinuodijau šaltiena, tai mane kad ištą̃sė. <br/>18. <span class="explanation">išsivemti: </span> Kad išsitąsiaũ, kad išsivėmiau – net lengviau. Išsivėmiau, išsitąsiaũ trečion dienon. Kartais kiaulės išsivema, išsitą̃so. <br/>19. <span class="explanation">išvedžioti, išdainuoti: </span> Balsas tai balsas: visokiom natom ištą̃so! <br/>20. <span class="explanation">išeikvoti, iššvaistyti: </span> Tuščiai stiprybę ir sylas mano ižgaišinau, nuteriojau, ižtąsiau. <br/><b> [net] žárnas (žarnelès</b>. <br/><b>) ištąsýti</b><br/>1. Net žárnas ištą̃sė nuo juoko. <br/>2. <span class="explanation">pykinti, versti vemti: </span> </span> Tai tu jam činčibiro indėk kopūstuos, tai jam i žárnas ištąsỹs. <br/><b>paištąsýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">viską sunkiai iškiloti, išnešioti: </span> Paištą̃sėm šiekštas iš ežero. <br/>2. <span class="explanation">paslapčiomis išnešioti, išgrobstyti: </span> Kap pamirė anas, po pagalaitį, po sienolį paištą̃sė pirkią. <br/><b>nutąsýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">nutampyti, nuvilkti tolyn: </span> Sugriaužė kiaulė lovį, nutą̃sė – eik, pritaisyk ben kiek. <br/>2. <span class="explanation">nuplėšyti, nudraskyti, nutraukyti: </span> Rūbai nuo sienų nutąsýta vidudienį. Vienais metais mūsų kaimynų katinas [viščiukams] galvytes nutą̃sė. <span class="explanation">tempiant numauti: </span> Nutą̃sė čebatus, paguldė tėvą. <span class="explanation">nupešioti: </span> Apsvilinu, nutąsaũ plūksnas nuo anties, apčystiju. <br/>3. <span class="explanation">sunkiai vieną po kito nunešti, nuvilkti: </span> Medžius nutą̃sė žmonės. Kareiviai nutą̃sė visus dobilus arkliams šerti. Nutąsiaũ penkius maišus, daugiau nebeturiu sveikatos. Vagiai maišus nutą̃sė požerėn. Nutą̃som vaikus miegančius nuo pečiaus ir paguldom. <br/>4. <span class="explanation">tampant įskaudinti: </span> Nutąso be malonės ausis. <br/>5. <span class="explanation">svoriu nuvarginti, nukamuoti: </span> Akėt – pora arklių, – kad nutą̃so rankas. Vaikas nutą̃so rankas perdien [benešiojant]. Par dieną rankos nusitą̃so vandenį benešiojant. <br/>6. <span class="explanation">daug vaikščiojant, nešiojant, dirbant nuvargti, nusialinti, nusikamuoti: </span> Kab nustą̃som, vaikeliai, ir anksti gulam. Par dieną nusitąsiau, mėšlus kabinėdamas, nieks manę nepakeitė. Karves gano, per dieną nusitą̃so. Vienas išvarai [bandą] – siaura ganiava, nustasaĩ. Nustąsė perdien vaikas, tai dar̃ glūdoja an pečiaus. Daug nuvargęs, nusitąsęs brendu namo atsidusęs. Nustąsiau su šienu, tik ką velkuos. <br/>7. <span class="explanation">tampant nukankinti, nukamuoti, pribaigti: </span> Tą katinėlį vaikai nutą̃sė. Kad kožnadien būt, tai būt nutą̃sius tą vaiką gatavai. \| Nervai nutą̃sė žmogų. Tas kosulys baisiai nutą̃so. Priemetis jau nutą̃sė vaiką. <br/>8. <span class="explanation">nuvykti, nusibastyti: </span> Nenustąsýk kur, būk namie! Utenon nustą̃sė arielkos ieškot. <br/>9. <span class="explanation">nusivalkioti: </span> Nustą̃sė merga su bernais. Ana nustąsius su visokiais diedais. Išsimušai iš kelio ir vienas nustąsýsi <span class="explanation"> (nugyvensi nevedęs) </span>. <br/>10. <span class="explanation">nudėvėti, nunešioti: </span> Kas yra, nutąsýsiu, ižnešiosiu. <br/>11. <span class="explanation">mirti, nusibaigti: </span> Virsi griovin ir nusitąsýsi. <br/><b>panutąsýti</b>. <span class="explanation">visus paslapčiomis išnešioti, pagrobti: </span> Gal vilkas panutąsìs visas karves. <br/><b>papanutąsýti</b>. panutąsyti: Drentog papanutąsìs vilkėkas visas avis. <br/><b>patąsýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">paėmus už ko nors patimpčioti, patraukyti: </span> Ka čiupo močia bart, už kudlų patą̃sė. Paėmęs už drapanų patą̃sė tylomis, kad pas jų ateitumei. Patą̃so tas duris, patą̃so. Kruopytę patąsýsiu karvės kakeles, tai raudonos pasdaris. <span class="explanation">pamilžti: </span> Jei nepareisi, aš pats patąsýsiu karvę. Eisiu ožką patąsýt. <br/>2. <span class="explanation">pasistumdyti, pasimušti: </span> Susikibę pasitą̃sė. Anys da pastąsìs: vienas až priekinių kojų, kitas až ažupakalinių. <br/>3. <span class="explanation">velkant kiek patampyti, pavalkioti: </span> Karvė neryja, tik lenciūgą patą̃so po žolę. Per rasą patąsiaũ apinastriu. Kad agurkai megztų, reikia patąsyti per ežią vyriškas kelnes. <span class="explanation">pastumdyti: </span> Išeidama laukan, da duoną [krosnyje] patąsýk. <br/>4. <span class="explanation">sutraukyti: </span> Ė diedas kap inlipa, tai taip patą̃so gijas – tokis jo audimas. Atneši iš lauko pantį patąsýtą, mesi agurkuosna – tada agurkų daug. Pamušė viedrus, palaužė nėšius, patą̃sė pasaitėlius. Kultuvai patąsýta – nėr kuom kulia. Visas [vyžų] ąsas patą̃sė. <span class="explanation">suardyti: </span> Geležiniai keliai tada buvo patąsýta, nejo mašinos <span class="explanation"> (traukiniai) </span>. <br/>5. <span class="explanation">tempiant patiesti, iškloti: </span> Patąsýdavo [drobes ant saulės], ale kiek te laiko, nepasakysiu. <span class="explanation">išsidriekti, išdrikti: </span> Pastą̃sęs viršuj [augalas]. <br/>6. <span class="explanation">kiek tęsiamai tarti: </span> Jiej [kalba] patąsýdami, o mes stačiai kapojam. <br/>7. <span class="explanation">pasidengti, apsidraikyti: </span> Tai nečystai pjauna – visa dirva šiaudais pastą̃sius. <br/>8. <span class="explanation">kurį laiką judėti visu kūnu, stengiantis išjudėti, ištrūkti, iškliūti, pasimuistyti: </span> Prijoja pri miško, pasitą̃so su tuo arkliu ir joja atgal – negalia prajot. Taip jo kumelaitė, ilgai dumble pasitąsius, dar labiau nuklimpo. <br/>9. <span class="explanation">sunkiai panešioti: </span> Tiej runkeliai glėbinykai – patąsýk! Nemiegosi, tai eikš da patąsýsiu. <br/>10. <span class="explanation">sunkiai padirbėti: </span> Reikia pastąsýt, reikia sunešt šienas. Vasarą pastą̃so kiek vyras. Tegul pati da pasitą̃so su ta karve, aš tai to pieno negaliu gert. <br/>11. <span class="explanation">pasibastyti, pasivalkioti, paklajoti: </span> Pastą̃sė po svietą, pakeliav [o] ir vė namop atėj [o]. Pastąsýt nori visi, kad jau nelikus. Kada parvažiuosiu – nežinau, nes noriu pasitąsyti po baltą pasaulį. <br/>12. <span class="explanation">pavedžioti draugaujant: </span> Patą̃sė patą̃sė mergiotę ir paliko. Pasitąsýti su mergaite. Metus pastą̃sėm ir apsiženijom. <br/>13. <span class="explanation">pašokdinti: </span> Eidavo į tas vakaruškas, koks mažu ir patąsýdavo. <br/>14. <span class="explanation">pasikankinti, pasitampyti vemiant, bloguojant: </span> Vemt teip nevėmė, ale pasitąsýdavo. <br/>15. <span class="explanation">varinėjant, siuntinėjant, šaukinėjant pavarginti, patampyti: </span> Par aną didžiojį karą patą̃sė ir manę vokiečiai. Patąsỹs tave po teismus. Policija jį gerokai patą̃sė <span class="explanation"> (pakamantinėjo) </span>. Pala, teip greit nesibaigs, ir gerai po teismus pasitąsýsit. <br/>16. <span class="explanation">padėvėti. </span> <br/><b> net žarnelès patą̃sė</b>. Iš juokų net žarnelès patą̃sėm. <br/><b>partąsýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">sunkiai po kiek parvilkti, partempti, parnešti. </span> <br/>2. <span class="explanation">sudėvėti: </span> Aš per vieną vasarą trejas kelnes partąsiaũ. <br/><b>pértąsyti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pernešti, pergabenti iš vienos vietos į kitą. </span>. Persigabenk, pérsitąsyk visa, – kur tu padėsi?! <br/>2. <span class="explanation">sunkiai dirbant pervargti, persidirbti: </span> Parsitą̃sius buvau, paskubėjau, sušilau – tuoj širdį labai sopėt pradėjo ir visa drebėt pradėjau. <br/><b>pratąsýti</b><br/>1. <span class="explanation">nešiojant prasitampyti: </span> Batai buvo maži, prasitą̃sė. <br/>2. <span class="explanation">kurį laiką sunkiai nešioti, pragaišti nešiojant: </span> Su tom [obuolių] skrynelėm prasitąsaĩ, lekuoji. <br/>3. <span class="explanation">prasibastyti, prasivalkioti, pralakstyti kurį laiką: </span> Aš nūnai išvažiuoju kalnuosna, kur prasitąsysiu kelias nedėlias. Prasitąsai, geriau išmazgotai. Tep ir prastą̃sėm visądien nevalgę. <br/>4. <span class="explanation">kurį laiką pravedžioti, pravežioti: </span> Pratą̃sė po miestą, nieko nenuspirkau. <br/>5. <span class="explanation">būti traukulių traukomam kurį laiką: </span> Vakar pardien prasitąsiaũ. <br/>6. <span class="explanation">pratęsti, užtęsti, prailginti: </span> Kam teip labai paduksį mūsų ant ilgo meto pratąsome. <br/><b>pritąsýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">tampant, tąsant privarginti, pritampyti: </span> Davaliai man gyvuliai pritą̃sė, ir koją sudaužė. <br/>2. <span class="explanation">pridraskyti, priplėšyti: </span> Sprogo, [žmonių] męsų buvo prytąsýta. <br/>3. <span class="explanation">artyn pritempti, privilkti: </span> Pritąsýti maišus prie durų. <br/>4. <span class="explanation">pakankamai, daug traukuliams tąsyti: </span> Man vidurius pritą̃sė. <br/>5. <span class="explanation">pakankamai, daug prisitampyti nuo traukulių: </span> Pradėjo po operacijai vemt vemt, pristą̃sė ir numirė. <br/>6. <span class="explanation">sunkiai ar daug prinešti, privilkti: </span> Regi, kiek žagarų pritąsiaũ! Pernakt ir perdien gėrė, kur aš jiemi pritąsýsiu. Pritą̃sė grybų pilną turgų, o niekas neperka. Kad aš pamiškėj gyvenč, tai po glėbelį [malkų], žiemai prisitąsýč. <br/>7. <span class="explanation">daug parsivesti (į žmonas): </span> Pritąsė bobų [į žmonas iš svetur], tai vaikai lietuviškai neniūkia. Moterų yra iš visur pritąsytų. <br/>8. <span class="explanation">privarginti, prikankinti (varinėjant, kvietinėjant, siuntinėjant, verčiant dirbti): </span> Pritą̃sė, privargino, kritau i guliu. Kiek mane yr pritą̃sius, negaliu apsakyt! Kiek pritą̃sė tėvus dėl bernioko. Pritą̃sė tada juos po kalėjimus. Pritą̃so žmogų to boba su savo sklypeliu. Tamstą pritą̃sėm su niekais. <br/>9. <span class="explanation">pavargti dirbant, nešiojant: </span> Kad pristąsiaũ – tik tik paeinu. Tegul anas miega – prisitą̃sė. Pristąsaũ perdien, nepaeinu. Pusę penktos priskeli ir pristąsaĩ [per dieną]. Su tuo žaliu pašaru tiek prisitąsaũ, kad rankas gelia, tirpsta par naktis. Tiek pristąsaĩ žiemą su [v] andeniu. Ka prisitą̃sė su tais jaučiais: reikia i žluobas išvalyt, i pašert. <br/>10. <span class="explanation">sunkiai prikelti, pribudinti, prižadinti: </span> Po šventadienio jo negalima buvo pritąsyti iš miego, nes ūžė per kiaurą naktį, šoko. Šitie vaikai iš vakaro neina gult, tai anryt negali pritąsýt. Miega – kad aš tau jį pritąsýč. Ir čia žmonės sunkiausia buvo pritąsyti iš snūdurio. <br/><b>raztąsýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">ištąsyti, išdraskyti, ištaršyti: </span> Visą kuodelį į egles raztą̃sė, raztaršė, razkratė. <br/>2. <span class="explanation">išsidalyti: </span> Daug svieto jau priaugo, šitą valaką raztą̃sė.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

dasitąsyti

#