dasiųsti

sių̃sti, siuñčia, siuñtė.

1. liepti eiti kokiu reikalu: Siunčiu kop. Siunčiu padėtojus. Siųsk sūnų prie gentainio. Siųsti (apskirtąjį). Neatejęs būč, kad nesiuñtus boba. Kvieslys, nuėjęs į siųstus namus (į tuos namus, į kuriuos buvo siųstas), tuoj ima ilgą savo kalbą kalbėti. Jau patiko tas tam, tas tam – sių̃s piršlį jau. Rudinį tesiųsk piršlį. Siųskit daugiaus darbininkų į mūsų pjūtį. Kiti dar įsirgę siunt į Prūsus ar į Kuršą pas žynius ir burtininkus teirauties, ar išgys ir kokios geliuotum žolės. O mane gig pas darbą nèsiuntė tokį. Ponas kur norė [jo],
te siuñtė. Kitą kartą ir aš ejau į malūną – siuñtė muni. Siuñtė piemenėlį į tą reją pelų kiaulei parnešti. Siuntė muni anytelė žiemužės šieno, vasaros sniego. Siųsiu sesę į jūrelę parnešt jūros vandenelio. Dar nepabuvau trijų dienelių, jau siunčia mane sunkian darbelin. Siuntė anyta jauną martelę šulinin vandenio. Siuntė, siuntė mane močiutė Dunojaus vandenėlio. Siuñtė uošvelė savo dukrelę, oi, kad nukirstų baltą berželį. Siųsu brotaitį pas tėvužį, rasi, mane jauną išvaduos. Pulką šį sutvertojis į vandenį siuñtė. Apaštalus ponas siunč savo, mokinti liep visą svietą. Kaip gal jie sakyti, jei nebus siųsti? Būkiat tada paduoti alvienam žmogiškui įstatymui del Viešpaties … kačei storastoms kaip siųstiemusiems per jį. Kaip tėvas mane siuntė, taip ir aš siunčiu jus. Bet tatai tau bus ženklu, jog aš tave siunčiau. Patys save siuñčia, patys teka, norint jų niekas nesiuñčia. Nesiunčiau gu tavęsp rūpiai pavadint tavęs? Bet ans atsakydamas tarė: Nesmi siųstas, liš aviump pražuvusiump namų Izraeliaus. Jokūbas siuntė paslus pirm savę. Liežuvis be kaulo: kur siunti, ten eina. Duodamas imk, siunčiamas neeik. Keliamas neišmiegosi, siunčiamas nepadirbsi. Tave sių̃sti tik mirties parsinešti. Anas smertes sių̃stie geras. Geras smerčiuo sių̃sti. Tave tik bagotam smerties sių̃st, tai dar pagyvent in svieto. Tavę smerti žvakės nesiųstáu. Nesiųsk vilko avelių ganytų. Neparodyk su pirštu, katra turi eit, tai kaip ims viena kitą sių̃stis – laukt nusibosta. Sergėkimės šitų falšyvųjų pranašų, pasiuntinių šatono, arba kurie patys siunčias. paskirti vykti: Ant aparacijos kokios siuñtę. Čia bengė [mokyklą],
siuñtę į Vilnių dirbti. Katrą negalia pagydyt, tą siunta į Reseinius. Man' jau seniai siuñtė ligoninėn, bet atsikalbinėjau. tremti: Tegul užmuša, tegul į katorgą siunčia, tegul užkankina, bet jam nebetarnausime, jo nebeklausysime. liepti tekėti: Siuñtė mane motynėlė už kraučuko bernužėlio. Tėvulis leido, motulė siuñtė, dukrelė pati nėjo.

2. per tarpininkus, tam tikromis priemonėmis teikti, perduoti: Tarybų Lietuvos darbo žmonės siunčia į didžiąsias statybas stakles, mechanizmus ir įrengimus. Fabrikai dirba, siuñta visur, maino. Parduoj visą gaspadorystą ir siunt' [vaikui pinigų]. Anas vaikam pinigus siuñčia. Ale tenesidžiaugie: gal dar ir anam reikės sių̃sti. Iš Tamstos, rodosi, viską, ką siuntęs, esmu gavęs. Siunčiu ir korektūros lapą kartu. Ma [no] tėvas negrįžo ir gromatų nèsiuntė. Siuñčia lakštus in sūnų. Nei lakšto jai siuñčia, nei nieko. Siuñčia lapus (laiškus) dukteriai, ir gana. Siųsimas laiškas. Siųsiu per žalius medžius [laiškelį] in tėvelio namučius. Indultą sių̃sdavo pri vyskupo. Siųsti kam linkėjimus. Jis siunt savo žodžius ant žemės, greitai teka jo žodis. Par šunį dešra nesiunčiamà.

3. nurodyti, kur kreiptis pasiinformuoti: Norinčius dar aiškesniai apei tą žinoti, siuntu į viršiaus minavotus raštus.

4. kokia kryptimi leisti, skleisti: Saulė sušildys. Žiūrėk, ji vis aukščiau, vis daugiau siunčia savo spindulėlių, vis labiau šildo. Iš kiekvienos akies siunčiami impulsai į galvos smegenų žievę joje susilieja, todėl susidaro vieno daikto įspūdis. | Išskrido [paukščiai] į pietus, siųsdami iš padangių žemei ilgesingą giesmę. mesti, sviesti: Siųsk bliūdą į žemę su tokia kernazyne (prasta sriuba) .

5. duoti patirti: Tai nelaimę dievai siunčia, blogus ženklus mudum jie duoda. Drignė tai dangaus znokas, kad Dievas nepyksta an žmonių ir siunčia žemėn džiaugsmą. Tik Zubrys Perkūno šaukė, kad siųstų leistų jo galvon žaibus savo.
ridìsą sių̃sti. kūlėjams slapčia ištepti spragilo kotus derva, kad susitepliotų.
apsių̃sti, apsiuñčia, àpsiuntė.

1. Aplinkui siųsti, apsiųsti.

2. visiems ar daugeliui nusiųsti, tam tikromis priemonėmis įteikti: Àpsiunčiau į skridinį gromatas apie smertį savo genties. Daugumui [vokiečiai] apsiuntė popierius, kad pildytų [rekvizicijas].

3. apgaubti, apšviesti: O apsiunčia jį dvasia savo.
atsių̃sti, atsiuñčia, àtsiuntė.

1. paliepti ateiti, atvykti: Atsiųsk vaikų kurį. Jis manęspi jį atsiuntė. Atmisiųsk, meldžiu, vieną iš vaikų. Atàsiuntė paklaust, kiek mokėt. Atàsiuntė bernioką, kad pamačyt susemt. Àtsiuntė kumiečių dvyleka porų i pasakė, ka visą žemę suplūgavoti ir apversti. Dievas sūnų savo atsiuntė nuog aukšto. Ponas mane atsiuntė, kursai tau pasrodė ant kelio. Atsiųsti teikės sūnų. Kodėlei tu mane čia atsiuntei? Eimi tieg top, kursai mane àtsiuntė.

2. per tarpininkus, tam tikromis priemonėmis perduoti, įteikti: Vienu luomu (łúmu) àtsiuntė daug piningų. Prašė, kad atsių̃stau pinigų šventėm. Prašo bočios: atsiuñt' man grašių daugiau. Lakštą atàsiuntė, patagrafiją atàsiuntė. Neatsiuñčia sūnus nė kortos (laiško) . Atàsiuntė lakštą, ką sveikas. Lakštą àtsiuntė, ka buvo macnai kvara. Lakštą kas atsių̃s, tai eš ir turėsiu. Popiežius Aleksendra VII atsiuntė raštą, iškelantį Sapiehą į Žemaičių vyskupus. Atsiųsiu vyno išgerti ir užkąsti. Yr àtsiųstos dovanėlės nuo jauno bernelio. Broliukai mūsų, jaunasiai mūsų, kokią atsių̃si mum dovanelę? Duktė negrįžo ir motinai žodžio neatsiuntė. Atsių̃sk man žinią. Savo [reikmenis] atsisių̃st galima.

3. duoti pasireikšti, paleisti veikti: Ir atsiuntė vėją ant žemės. Eš atsiųsiu patvaną vandinio ant žemės.

4. suteikti, paskirti: Priduos mumus palinksminimo ir stiprumo, idant šitą kryžių, kurį mumus atsiuñčia, pakelt galėtumbime.
dasių̃sti, dasiuñčia, dàsiuntė. atsiųsti 4: Kap nevaikščiosiu, tai kad Dievas smertį greičiau dasių̃st!
įsių̃sti, įsiuñčia, į̃siuntė.

1. liepti įeiti: Vaikus į̃siuntė pirkion, kad negirdėtų barimosi, nepadorių žodžių. Įsiųsk į vidų, lai įeita. Į̃siuntė mergelką piningų prašyti. Kas tave iñsiuntė in kiemo? Čia medžiasargis insiuntė skrudėlę, kad pavadintų jo pačią. liepti įlipti: Būdavo, paims, medin insių̃s žmogų i šauna.

2. atsiųsti 2: Žinias, tamstos įsiųstas, pasinaudosime … savo vietoje. Prenumeratoriai … nėra visus piningus įsiuntę.
išsių̃sti, išsiuñčia, ìšsiuntė.

1. paliepti išeiti, kur nueiti: Išsių̃sti ką iš namų. Išsių̃sti ką kelionėn. Ìšsiuntė vakare auklelę įnešti iš kamaros pakulų kuodelį. Ìšsiuntė pačią apsipirkti i negalia sulaukti. Ta [moteris] vaikus tus ìšsiuntė kitur palakstyti. Karalius Zigmantas Augustas 1560 m. išsiuntė Jokūbą Laskauskį, Kališe gimusį, kad Žemaičių žemę kiaurai išmieruotum. Ragana išsiuntė savo dukterį pažiūrėti, kaip toji verps marškinėlius. Tą vaiką ìšsiuntė karvės pakelti. Ir man [e] sūnus ìšsiuntė paklaust ponip, ar anduos savą dukterį až mane. Ir išsiuntė [faraonas] ir atvadindinojo visus burtininkus Egipto ir visus žynius. O ans išsiuntė du iš mokytinių savo. Jis žmogus išsisiuñčiamas (išvaromas, išprašomas): kai ateina, tai tris dienas išdienoja. specialiai kur paskirti: Rudenį mane išsiųs į zootechnikos mokyklą. Nu tad aš nognai įtikau gerai, ta muni anie norėjo išsių̃sti mokyties. Klaipėdo [je] mokės ir ìšsiuntė į Vilnių dirbti. Biedni žmonys jau mažiausius vaikus išsių̃sdavo žąsų ganyti. Ìšsiuntė in vidaus daktarą. ištremti, išvaryti: Išsių̃sti į katorgą. Tai potam jį apsūdijo, kad išsiųst. Gali kur išsių̃stie ažu kaltybę. Kodėl atejot manęsp, noris nopkenčiat manęs ir ižsiuntėt mane nuog savęs? Aš tave išsiųsiu, kur pipirai auga. Aš tave išsiųsiu, kur velniai vaikus peri.

2. per tarpininką, tam tikromis priemonėmis išleisti įteikti: Išsių̃sti paštu. Laivais išsių̃sti. Hidroelektrinės statybai išsiųstas bokštinis kranas ir transporterių siunta. Aš ìšsiunčiau (išleidau) gromatą. Vaikams ìšsiunta laišką, o sulaukti [atsakymo] negalia. Tada buvo išsiųstos gromatos … kožnump žmoniump. Neliesk mano laiško, aš pats išsisiųsiù. tam tikrą laiką siuntinėti: Kelis metus siuntinius ìšsiunčiau.
iš pasáulio išsių̃sti nužudyti, nugalabyti: Ant galo randas tokie, kurie ir artimuosius savus ižg to pasáulio ižsiuñčia, idant jų turtą apvilst ir turėt galėtų.
sprãgatį išsių̃sti nubausti: Kad in jūs Dievas išsių̃stų kokią sprãgatį.
nusių̃sti, nusiuñčia, nùsiuntė.

1. paliepti nueiti, nuvykti: Nusiųstas. Nusiunčiu pas ką. Nusių̃sti daktaro. Jis nùsiuntė piršlius pas tą karalaitę. O mane gig pas darbą nèsiuntė tokį, tiktaik kana nusių̃st, kab aš ką pirkčia, ot kam mane vis siuñtė. Nusiuntė visus kap vėju. Vyrą nùsiuntė paveizėti, a vieto [je] šienas. Į jaują jauną, mažą nenusių̃si niekad. Nusiuntė mane sunkian darbelin, sunkian darbelin in akmenėlį (malti) . Itas nùsiuntė jau maskolius itop vagiop, jau kad jį atvest cėrop (pas carą) . Jėzus nusiuntė du pasiuntiniu savo, bylodamas jiemus. Teikės mūsump čia, ant svieto, nusiųst sūnų savo. Ir Dovydas nusiuntė paslus, idant ją atvestų. Apvilkęs jį baltu rūbu, nùsiuntė Pilotop. Meldžiu tave, tėve, idant jį nusiųstum̃bei ing namus tėvo mano. Pone, numigisiųsk teipag kokį Ananijošių. Nusiuntė jop vyriausius žydų, prašydamas jį, kad ateitų ir pasveikytų tarną jo. Nusiųsi durnių šitą, paskui siųsk ir kitą. Nùsiunčiau – parnešė, pats neparėjo. paskirti kur būti: Daug vaikų an Pavalakės nùsiųsta mokintis. Ma [no] brolio duktė tepgi nusiųstà žu Vilniaus mokintis. Nusiuntė, kur duonos nekepa.

2. per tarpininkus, tam tikromis priemonėmis pateikti, įduoti: Nusiunčiu ką kam. Jis nùsiuntė jajai pinigų par pasiuntinį. Dar reikia du lakštai nusių̃st. Rašyt rašė, bet, ar nùsiuntė, nežinau. Jūs surašykit man margą gromatėlę, tai aš nusiųsiu in savo mergužėlę. Visi galai bus nùsiųsta: akim neregėsi, ausim negirdėsi [senatvėje].
į aną̃ pasáulį nusių̃sti užmušti, nugalabyti: Kiek dvigalvio erelio tarnų jis nusiuntė į aną pasaulį!
pasių̃sti, pasiuñčia, pàsiuntė.

1. paliepti kokiu reikalu nuvykti, nueiti: Vyresnysiai vaikas visuomet eina te, kur jį močia pasiuñčia. Pusmergė pri rankų jau, šį tą ten pasių̃sti. Pàsiuntamas vaikas, atsikiša mun ejimai. Kur pàsiunčia eitie. Pàsiuntė brolis muni arklių paveizėti. Gaspadorius pieminį pàsiuntė kaži kur ten tolien. Anas sūnus pasiųsdavo ažu piemenis. Ana pasiųsta neryžės atnešti vandens, nebus atkakla. Kai stambas, kai žagaras – niekur nepasiųsì. Kaip mietai vaikai – nepasiuntamì. Pasiunčiamoji mergaitė. Garbinkime ir branginkime kunigus, priderančiai pavadintuosius ir pàsiųstuosius mūsump. Miegantį pabudini, tinginį pasiunti – tikt netuščia vieta. Pasiuntė ežį mielių parnešt. Jį tik pasiųsti smerčiui marškinių parnešt. Tave tik smerties pasių̃st ieškoti. Pasiųsk karvę silkių pirkti. Ganyti netinki, gal geriau tiksi man kur pasisių̃sti. Geras vaikas, pasisiuñčiamas. Toks spritnus berniokas, ar kur pasisių̃st – net gera. Jeigu aš savo vaiko negaliu pasisių̃sti, kur reik, kam ir auginu. Dabar jau vaikų niekur nepasisiųsì. Toks jau neklaužada – niekur jo nepasisių̃si. Pjauni rugius ištroškęs, tai nor turi [vaiką] vandenio pasisiųst. Šito mašina maklinėja (važinėja) teip, kur reikia pasisių̃sti. Darbinykų kai velnių peklė [je],
o kai reikia pasisių̃st, tai nėra ko. Pasisiųsk mulkį, tai ir pats eik paskui. Pasisių̃sk subinę ir pats drauge eik. specialiai paskirti kur būti: Buvo ant ligoninę pasiuñtę, ant Vilnių. Čia bengė [mokyklą],
pàsiuntė į Vilnių.

2. per tarpininkus ar tam tikromis priemonėmis įteikti, įduoti: Dovanas pàsiunčiau paštu. Kam pasių̃sti žinią. Rytojaus dieną jis pasiuntė Skrodskytei raštelį, kad nori su ja pasimatyti svarbiu reikalu. Jis pasių̃st tų pinigų negali. Kai po kelių dienų mano tėvai paskerdė kiaulę, motina pasiuntė skerstuvių ir Pečiūrienei. Tujau, matai, pàsiuntė čia biednysims dalyti miltus. Kankinio vainiką pasiuntė tau dangus. | Iš tolo per tvorą pasiųstas bučinys – ir širdys liepsnoja.

3. kokia kryptimi paleisti sklisti: Centrinė nervų sistema per sekundę pasiunčia 50 – 200 impulsų.
į ámžinastį pasių̃sti. numarinti.
po velnių̃ pasių̃sti iškeikus pavaryti: Juk jis sykį net savo dvaro inspektorių pasiuntė nuo daikto po velnių. Ir jeigu kas šią minutę pakištų Gediminui bokalą, vargu ar susivaldytų, nepasiuntęs po velnių.
žvaizdžių̃ skaitýti pasių̃sti nužudyti: Po karo ir Sedoje pàsiuntė ne vieną žvaizdžių̃ skaitýti.
parsių̃sti, parsiuñčia, par̃siuntė.

1. paliepti pareiti, parvykti: Netiko (nepatiko) tarnauti, par̃siuntė numie. O dabar ponas nenor ją vest, o parsiuntė ją namo. Ir paniekino jį Herodas su kariu savo ir…, apvilkęs rūbu baltu, ir par̃siuntė Pilotop atgalios. Parsiuñčia tarną.

2. per tarpininkus, tam tikromis priemonėmis perduoti, perteikti: Parsių̃sti pinigų. Juk ten liuob uždirbti piningų, parsių̃s broliams i tėvams. Dukteri ižg miesto plono materijolo par̃siuntė. Ji laukė pakvietimo – manė, kad sūnus pinigų nors kiek parsiųs. Kareivis par̃siuntė laišką, kad po tos pušies yr pakavoti piningai. Ei, cit, neverki, mano mergelė, aš parsiuñsiu tau dovanėlių. Tylėk, neverkie, mergužėle mano, aš parsiųsiu gromatėlę. Oi brolyt, brolyt, brolytis mūso, ką tu parsiųsi mums trims sesutėms?. siunčiant grąžinti: Ji mūsų ponui žiedą par̃siuntė.
pérsiųsti.

1. pergabenti, perkelti, perduodant kitiems: Tę buvo nuvežę, tai turėjo šę pársiųst. Nuvežė į Šiaulius [ligonį],
iš ten pársiuntė į Vilnių, gydė.

2. per tarpininkus, tam tikromis priemonėmis perduoti į kitą vietą: Čia tos senikės nerado, pársiuntė piningus į Raudėnus, kur agistruota (registruota) . Nuvežė tę, tai jiejie pársisiuntė pãts namõ.
prasių̃sti, prasiuñčia, pràsiuntė.

1. pasiųsti pro ką nors.

2. išsiųsti 1: Jį prasiuntė šalin, ė man an ausies pašnibždė [jo]. Tėvas prasisiuñčia sūnų: eik tu, sūnau, iš po kirvio.

3. padaryti tarpą, praskirti: Paput', vėjeli, prasiunt' [v] andenį – aš eisiu in motulę.
prisių̃sti, prisiuñčia, prìsiuntė.

1. atsiųsti daug ko: Tėvas prìsiuntė visokių rūbų, pripirko žemės.

2. atsiųsti 1: Prisiųsk man savo angelą, kad tas mane užstotų.

3. atsiųsti 2: Kas dovanas prìsiuntė mošelei? Prisių̃sti paštu.

4. atsiųsti 4: Kad tau smertį prisių̃stų greičiau!
susių̃sti, susiuñčia, sùsiuntė. keliems ar iš kelių kartų atsiųsti kam tam tikrą sumą, tam tikrą skaičių: Apie šešis šimtus rublių sùsiuntė. Sùsiuntė piningus kostimukuo nūsipirkti. Jau kelmo darbas būs: susiuntė du pakvietimu [vekselius išpirkti],
o aš piningų neturiu. | Nereiks nei dirbti: matome „Garse“, kiek mums susiunčiama.
užsių̃sti, užsiuñčia, ùžsiuntė.

1. paliepti kur užlipti, užeiti: Vaiką ùžsiuntė an viršaus linų grįžtikės. Užveizdui kartą vieną baudžiauninkytę ant klėties užsiuntus …, ji, ant klėties užlipusi, pamačius poną čion bestovintį.

2. paskatinti eiti, vykti kur, užsiundyti: Kiba kas čia šiandien ùžsiuntė tų ubagų. Užsiunčiu ant ko. Užsiųstas. Greičiausiai kas tyčia šiuos vagis ir chuliganus užsiunčia.

3. užleisti ant ko kokią nesėkmę: Kodėl jūs nesimokot, ar jus ùžsiuntė?! Kiba jau ùžsiųsta, ka tep nesiseka. An manę vis viena kai velnio ùžsiųsta (niekas nesiseka) . Kiba ùžsiuntė! Po pietų, lyg ùžsiųsta, miegas ima.

4. leisti kam ką patirti, skirti kaip bausmę: Dievas todėlei ligas ant žmonių užsiunčia, idant anus teipo pakūtospi priverstų. Tada užsiuntė ponas didį vėją ant jūrių. Lytaus ir tvano tytveiką tu užsiunti tai šaliai. Aš išpažįstu ir žinau, jog tu man tą vargą esi užsiuntęs. Tada dūmojau kerštą savo ant jų išlieti ir visą mano rūstybę ant jų užsiųsti.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'dasiusti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>sių̃sti, </b>siuñčia, siuñtė. <br/>1. <span class="explanation">liepti eiti kokiu reikalu: </span> Siunčiu kop. Siunčiu padėtojus. Siųsk sūnų prie gentainio. Siųsti (apskirtąjį). Neatejęs būč, kad nesiuñtus boba. Kvieslys, nuėjęs į siųstus namus (į tuos namus, į kuriuos buvo siųstas), tuoj ima ilgą savo kalbą kalbėti. Jau patiko tas tam, tas tam – sių̃s piršlį jau. Rudinį tesiųsk piršlį. Siųskit daugiaus darbininkų į mūsų pjūtį. Kiti dar įsirgę siunt į Prūsus ar į Kuršą pas žynius ir burtininkus teirauties, ar išgys ir kokios geliuotum žolės. O mane gig pas darbą nèsiuntė tokį. Ponas kur norė [jo], te siuñtė. Kitą kartą ir aš ejau į malūną – siuñtė muni. Siuñtė piemenėlį į tą reją pelų kiaulei parnešti. Siuntė muni anytelė žiemužės šieno, vasaros sniego. Siųsiu sesę į jūrelę parnešt jūros vandenelio. Dar nepabuvau trijų dienelių, jau siunčia mane sunkian darbelin. Siuntė anyta jauną martelę šulinin vandenio. Siuntė, siuntė mane močiutė Dunojaus vandenėlio. Siuñtė uošvelė savo dukrelę, oi, kad nukirstų baltą berželį. Siųsu brotaitį pas tėvužį, rasi, mane jauną išvaduos. Pulką šį sutvertojis į vandenį siuñtė. Apaštalus ponas siunč savo, mokinti liep visą svietą. Kaip gal jie sakyti, jei nebus siųsti? Būkiat tada paduoti alvienam žmogiškui įstatymui del Viešpaties … kačei storastoms kaip siųstiemusiems per jį. Kaip tėvas mane siuntė, taip ir aš siunčiu jus. Bet tatai tau bus ženklu, jog aš tave siunčiau. Patys save siuñčia, patys teka, norint jų niekas nesiuñčia. Nesiunčiau gu tavęsp rūpiai pavadint tavęs? Bet ans atsakydamas tarė: Nesmi siųstas, liš aviump pražuvusiump namų Izraeliaus. Jokūbas siuntė paslus pirm savę. Liežuvis be kaulo: kur siunti, ten eina. Duodamas imk, siunčiamas neeik. Keliamas neišmiegosi, siunčiamas nepadirbsi. Tave sių̃sti tik mirties parsinešti. Anas smertes sių̃stie geras. Geras smerčiuo sių̃sti. Tave tik bagotam smerties sių̃st, tai dar pagyvent in svieto. Tavę smerti žvakės nesiųstáu. Nesiųsk vilko avelių ganytų. Neparodyk su pirštu, katra turi eit, tai kaip ims viena kitą sių̃stis – laukt nusibosta. Sergėkimės šitų falšyvųjų pranašų, pasiuntinių šatono, arba kurie patys siunčias. <span class="explanation">paskirti vykti: </span> Ant aparacijos kokios siuñtę. Čia bengė [mokyklą], siuñtę į Vilnių dirbti. Katrą negalia pagydyt, tą siunta į Reseinius. Man' jau seniai siuñtė ligoninėn, bet atsikalbinėjau. <span class="explanation">tremti: </span> Tegul užmuša, tegul į katorgą siunčia, tegul užkankina, bet jam nebetarnausime, jo nebeklausysime. <span class="explanation">liepti tekėti: </span> Siuñtė mane motynėlė už kraučuko bernužėlio. Tėvulis leido, motulė siuñtė, dukrelė pati nėjo. <br/>2. <span class="explanation">per tarpininkus, tam tikromis priemonėmis teikti, perduoti: </span> Tarybų Lietuvos darbo žmonės siunčia į didžiąsias statybas stakles, mechanizmus ir įrengimus. Fabrikai dirba, siuñta visur, maino. Parduoj visą gaspadorystą ir siunt' [vaikui pinigų]. Anas vaikam pinigus siuñčia. Ale tenesidžiaugie: gal dar ir anam reikės sių̃sti. Iš Tamstos, rodosi, viską, ką siuntęs, esmu gavęs. Siunčiu ir korektūros lapą kartu. Ma [no] tėvas negrįžo ir gromatų nèsiuntė. Siuñčia lakštus in sūnų. Nei lakšto jai siuñčia, nei nieko. Siuñčia lapus <span class="explanation"> (laiškus) </span> dukteriai, ir gana. Siųsimas laiškas. Siųsiu per žalius medžius [laiškelį] in tėvelio namučius. Indultą sių̃sdavo pri vyskupo. Siųsti kam linkėjimus. Jis siunt savo žodžius ant žemės, greitai teka jo žodis. Par šunį dešra nesiunčiamà. <br/>3. <span class="explanation">nurodyti, kur kreiptis pasiinformuoti: </span> Norinčius dar aiškesniai apei tą žinoti, siuntu į viršiaus minavotus raštus. <br/>4. <span class="explanation">kokia kryptimi leisti, skleisti: </span> Saulė sušildys. Žiūrėk, ji vis aukščiau, vis daugiau siunčia savo spindulėlių, vis labiau šildo. Iš kiekvienos akies siunčiami impulsai į galvos smegenų žievę joje susilieja, todėl susidaro vieno daikto įspūdis. \| Išskrido [paukščiai] į pietus, siųsdami iš padangių žemei ilgesingą giesmę. <span class="explanation">mesti, sviesti: </span> Siųsk bliūdą į žemę su tokia kernazyne <span class="explanation"> (prasta sriuba) </span>. <br/>5. <span class="explanation">duoti patirti: </span> Tai nelaimę dievai siunčia, blogus ženklus mudum jie duoda. Drignė tai dangaus znokas, kad Dievas nepyksta an žmonių ir siunčia žemėn džiaugsmą. Tik Zubrys Perkūno šaukė, kad siųstų leistų jo galvon žaibus savo. <br/><b> ridìsą sių̃sti</b>. <span class="explanation">kūlėjams slapčia ištepti spragilo kotus derva, kad susitepliotų</span>. <br/><b>apsių̃sti, </b>apsiuñčia, àpsiuntė. <br/>1. Aplinkui siųsti, apsiųsti. <br/>2. <span class="explanation">visiems ar daugeliui nusiųsti, tam tikromis priemonėmis įteikti: </span> Àpsiunčiau į skridinį gromatas apie smertį savo genties. Daugumui [vokiečiai] apsiuntė popierius, kad pildytų [rekvizicijas]. <br/>3. <span class="explanation">apgaubti, apšviesti: </span> O apsiunčia jį dvasia savo. <br/><b>atsių̃sti, </b>atsiuñčia, àtsiuntė. <br/>1. <span class="explanation">paliepti ateiti, atvykti: </span> Atsiųsk vaikų kurį. Jis manęspi jį atsiuntė. Atmisiųsk, meldžiu, vieną iš vaikų. Atàsiuntė paklaust, kiek mokėt. Atàsiuntė bernioką, kad pamačyt susemt. Àtsiuntė kumiečių dvyleka porų i pasakė, ka visą žemę suplūgavoti ir apversti. Dievas sūnų savo atsiuntė nuog aukšto. Ponas mane atsiuntė, kursai tau pasrodė ant kelio. Atsiųsti teikės sūnų. Kodėlei tu mane čia atsiuntei? Eimi tieg top, kursai mane àtsiuntė. <br/>2. <span class="explanation">per tarpininkus, tam tikromis priemonėmis perduoti, įteikti: </span> Vienu luomu (łúmu) àtsiuntė daug piningų. Prašė, kad atsių̃stau pinigų šventėm. Prašo bočios: atsiuñt' man grašių daugiau. Lakštą atàsiuntė, patagrafiją atàsiuntė. Neatsiuñčia sūnus nė kortos <span class="explanation"> (laiško) </span>. Atàsiuntė lakštą, ką sveikas. Lakštą àtsiuntė, ka buvo macnai kvara. Lakštą kas atsių̃s, tai eš ir turėsiu. Popiežius Aleksendra VII atsiuntė raštą, iškelantį Sapiehą į Žemaičių vyskupus. Atsiųsiu vyno išgerti ir užkąsti. Yr àtsiųstos dovanėlės nuo jauno bernelio. Broliukai mūsų, jaunasiai mūsų, kokią atsių̃si mum dovanelę? Duktė negrįžo ir motinai žodžio neatsiuntė. Atsių̃sk man žinią. Savo [reikmenis] atsisių̃st galima. <br/>3. <span class="explanation">duoti pasireikšti, paleisti veikti: </span> Ir atsiuntė vėją ant žemės. Eš atsiųsiu patvaną vandinio ant žemės. <br/>4. <span class="explanation">suteikti, paskirti: </span> Priduos mumus palinksminimo ir stiprumo, idant šitą kryžių, kurį mumus atsiuñčia, pakelt galėtumbime. <br/><b>dasių̃sti, </b>dasiuñčia, dàsiuntė. atsiųsti 4: Kap nevaikščiosiu, tai kad Dievas smertį greičiau dasių̃st! <br/><b>įsių̃sti, </b>įsiuñčia, į̃siuntė. <br/>1. <span class="explanation">liepti įeiti: </span> Vaikus į̃siuntė pirkion, kad negirdėtų barimosi, nepadorių žodžių. Įsiųsk į vidų, lai įeita. Į̃siuntė mergelką piningų prašyti. Kas tave iñsiuntė in kiemo? Čia medžiasargis insiuntė skrudėlę, kad pavadintų jo pačią. <span class="explanation">liepti įlipti: </span> Būdavo, paims, medin insių̃s žmogų i šauna. <br/>2. atsiųsti 2: Žinias, tamstos įsiųstas, pasinaudosime … savo vietoje. Prenumeratoriai … nėra visus piningus įsiuntę. <br/><b>išsių̃sti, </b>išsiuñčia, ìšsiuntė. <br/>1. <span class="explanation">paliepti išeiti, kur nueiti: </span> Išsių̃sti ką iš namų. Išsių̃sti ką kelionėn. Ìšsiuntė vakare auklelę įnešti iš kamaros pakulų kuodelį. Ìšsiuntė pačią apsipirkti i negalia sulaukti. Ta [moteris] vaikus tus ìšsiuntė kitur palakstyti. Karalius Zigmantas Augustas 1560 m. išsiuntė Jokūbą Laskauskį, Kališe gimusį, kad Žemaičių žemę kiaurai išmieruotum. Ragana išsiuntė savo dukterį pažiūrėti, kaip toji verps marškinėlius. Tą vaiką ìšsiuntė karvės pakelti. Ir man [e] sūnus ìšsiuntė paklaust ponip, ar anduos savą dukterį až mane. Ir išsiuntė [faraonas] ir atvadindinojo visus burtininkus Egipto ir visus žynius. O ans išsiuntė du iš mokytinių savo. Jis žmogus išsisiuñčiamas <span class="explanation"> (išvaromas, išprašomas): </span> kai ateina, tai tris dienas išdienoja. <span class="explanation">specialiai kur paskirti: </span> Rudenį mane išsiųs į zootechnikos mokyklą. Nu tad aš nognai įtikau gerai, ta muni anie norėjo išsių̃sti mokyties. Klaipėdo [je] mokės ir ìšsiuntė į Vilnių dirbti. Biedni žmonys jau mažiausius vaikus išsių̃sdavo žąsų ganyti. Ìšsiuntė in vidaus daktarą. <span class="explanation">ištremti, išvaryti: </span> Išsių̃sti į katorgą. Tai potam jį apsūdijo, kad išsiųst. Gali kur išsių̃stie ažu kaltybę. Kodėl atejot manęsp, noris nopkenčiat manęs ir ižsiuntėt mane nuog savęs? Aš tave išsiųsiu, kur pipirai auga. Aš tave išsiųsiu, kur velniai vaikus peri. <br/>2. <span class="explanation">per tarpininką, tam tikromis priemonėmis išleisti įteikti: </span> Išsių̃sti paštu. Laivais išsių̃sti. Hidroelektrinės statybai išsiųstas bokštinis kranas ir transporterių siunta. Aš ìšsiunčiau (išleidau) gromatą. Vaikams ìšsiunta laišką, o sulaukti [atsakymo] negalia. Tada buvo išsiųstos gromatos … kožnump žmoniump. Neliesk mano laiško, aš pats išsisiųsiù. <span class="explanation">tam tikrą laiką siuntinėti: </span> Kelis metus siuntinius ìšsiunčiau. <br/><b> iš pasáulio išsių̃sti</b> <span class="explanation">nužudyti, nugalabyti: </span> Ant galo randas tokie, kurie ir artimuosius savus ižg to pasáulio ižsiuñčia, idant jų turtą apvilst ir turėt galėtų. <br/><b>sprãgatį išsių̃sti</b> <span class="explanation">nubausti: </span> Kad in jūs Dievas išsių̃stų kokią sprãgatį. <br/><b>nusių̃sti, </b>nusiuñčia, nùsiuntė. <br/>1. <span class="explanation">paliepti nueiti, nuvykti: </span> Nusiųstas. Nusiunčiu pas ką. Nusių̃sti daktaro. Jis nùsiuntė piršlius pas tą karalaitę. O mane gig pas darbą nèsiuntė tokį, tiktaik kana nusių̃st, kab aš ką pirkčia, ot kam mane vis siuñtė. Nusiuntė visus kap vėju. Vyrą nùsiuntė paveizėti, a vieto [je] šienas. Į jaują jauną, mažą nenusių̃si niekad. Nusiuntė mane sunkian darbelin, sunkian darbelin in akmenėlį <span class="explanation"> (malti) </span>. Itas nùsiuntė jau maskolius itop vagiop, jau kad jį atvest cėrop <span class="explanation"> (pas carą) </span>. Jėzus nusiuntė du pasiuntiniu savo, bylodamas jiemus. Teikės mūsump čia, ant svieto, nusiųst sūnų savo. Ir Dovydas nusiuntė paslus, idant ją atvestų. Apvilkęs jį baltu rūbu, nùsiuntė Pilotop. Meldžiu tave, tėve, idant jį nusiųstum̃bei ing namus tėvo mano. Pone, numigisiųsk teipag kokį Ananijošių. Nusiuntė jop vyriausius žydų, prašydamas jį, kad ateitų ir pasveikytų tarną jo. Nusiųsi durnių šitą, paskui siųsk ir kitą. Nùsiunčiau – parnešė, pats neparėjo. <span class="explanation">paskirti kur būti: </span> Daug vaikų an Pavalakės nùsiųsta mokintis. Ma [no] brolio duktė tepgi nusiųstà žu Vilniaus mokintis. Nusiuntė, kur duonos nekepa. <br/>2. <span class="explanation">per tarpininkus, tam tikromis priemonėmis pateikti, įduoti: </span> Nusiunčiu ką kam. Jis nùsiuntė jajai pinigų par pasiuntinį. Dar reikia du lakštai nusių̃st. Rašyt rašė, bet, ar nùsiuntė, nežinau. Jūs surašykit man margą gromatėlę, tai aš nusiųsiu in savo mergužėlę. Visi galai bus nùsiųsta: akim neregėsi, ausim negirdėsi [senatvėje]. <br/><b> į aną̃ pasáulį nusių̃sti</b> <span class="explanation">užmušti, nugalabyti: </span> Kiek dvigalvio erelio tarnų jis nusiuntė į aną pasaulį! <br/><b>pasių̃sti, </b>pasiuñčia, pàsiuntė. <br/>1. <span class="explanation">paliepti kokiu reikalu nuvykti, nueiti: </span> Vyresnysiai vaikas visuomet eina te, kur jį močia pasiuñčia. Pusmergė pri rankų jau, šį tą ten pasių̃sti. Pàsiuntamas vaikas, atsikiša mun ejimai. Kur pàsiunčia eitie. Pàsiuntė brolis muni arklių paveizėti. Gaspadorius pieminį pàsiuntė kaži kur ten tolien. Anas sūnus pasiųsdavo ažu piemenis. Ana pasiųsta neryžės atnešti vandens, nebus atkakla. Kai stambas, kai žagaras – niekur nepasiųsì. Kaip mietai vaikai – nepasiuntamì. Pasiunčiamoji mergaitė. Garbinkime ir branginkime kunigus, priderančiai pavadintuosius ir pàsiųstuosius mūsump. Miegantį pabudini, tinginį pasiunti – tikt netuščia vieta. Pasiuntė ežį mielių parnešt. Jį tik pasiųsti smerčiui marškinių parnešt. Tave tik smerties pasių̃st ieškoti. Pasiųsk karvę silkių pirkti. Ganyti netinki, gal geriau tiksi man kur pasisių̃sti. Geras vaikas, pasisiuñčiamas. Toks spritnus berniokas, ar kur pasisių̃st – net gera. Jeigu aš savo vaiko negaliu pasisių̃sti, kur reik, kam ir auginu. Dabar jau vaikų niekur nepasisiųsì. Toks jau neklaužada – niekur jo nepasisių̃si. Pjauni rugius ištroškęs, tai nor turi [vaiką] vandenio pasisiųst. Šito mašina maklinėja <span class="explanation"> (važinėja) </span> teip, kur reikia pasisių̃sti. Darbinykų kai velnių peklė [je], o kai reikia pasisių̃st, tai nėra ko. Pasisiųsk mulkį, tai ir pats eik paskui. Pasisių̃sk subinę ir pats drauge eik. <span class="explanation">specialiai paskirti kur būti: </span> Buvo ant ligoninę pasiuñtę, ant Vilnių. Čia bengė [mokyklą], pàsiuntė į Vilnių. <br/>2. <span class="explanation">per tarpininkus ar tam tikromis priemonėmis įteikti, įduoti: </span> Dovanas pàsiunčiau paštu. Kam pasių̃sti žinią. Rytojaus dieną jis pasiuntė Skrodskytei raštelį, kad nori su ja pasimatyti svarbiu reikalu. Jis pasių̃st tų pinigų negali. Kai po kelių dienų mano tėvai paskerdė kiaulę, motina pasiuntė skerstuvių ir Pečiūrienei. Tujau, matai, pàsiuntė čia biednysims dalyti miltus. Kankinio vainiką pasiuntė tau dangus. \| Iš tolo per tvorą pasiųstas bučinys – ir širdys liepsnoja. <br/>3. <span class="explanation">kokia kryptimi paleisti sklisti: </span> Centrinė nervų sistema per sekundę pasiunčia 50 – 200 impulsų. <br/><b> į ámžinastį pasių̃sti</b>. <span class="explanation">numarinti. </span> <br/><b>po velnių̃ pasių̃sti</b> <span class="explanation">iškeikus pavaryti: </span> Juk jis sykį net savo dvaro inspektorių pasiuntė nuo daikto po velnių. Ir jeigu kas šią minutę pakištų Gediminui bokalą, vargu ar susivaldytų, nepasiuntęs po velnių. <br/><b>žvaizdžių̃ skaitýti pasių̃sti</b> <span class="explanation">nužudyti: </span> Po karo ir Sedoje pàsiuntė ne vieną žvaizdžių̃ skaitýti. <br/><b>parsių̃sti, </b>parsiuñčia, par̃siuntė. <br/>1. <span class="explanation">paliepti pareiti, parvykti: </span> Netiko <span class="explanation"> (nepatiko) </span> tarnauti, par̃siuntė numie. O dabar ponas nenor ją vest, o parsiuntė ją namo. Ir paniekino jį Herodas su kariu savo ir…, apvilkęs rūbu baltu, ir par̃siuntė Pilotop atgalios. Parsiuñčia tarną. <br/>2. <span class="explanation">per tarpininkus, tam tikromis priemonėmis perduoti, perteikti: </span> Parsių̃sti pinigų. Juk ten liuob uždirbti piningų, parsių̃s broliams i tėvams. Dukteri ižg miesto plono materijolo par̃siuntė. Ji laukė pakvietimo – manė, kad sūnus pinigų nors kiek parsiųs. Kareivis par̃siuntė laišką, kad po tos pušies yr pakavoti piningai. Ei, cit, neverki, mano mergelė, aš parsiuñsiu tau dovanėlių. Tylėk, neverkie, mergužėle mano, aš parsiųsiu gromatėlę. Oi brolyt, brolyt, brolytis mūso, ką tu parsiųsi mums trims sesutėms?. <span class="explanation">siunčiant grąžinti: </span> Ji mūsų ponui žiedą par̃siuntė. <br/><b>pérsiųsti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pergabenti, perkelti, perduodant kitiems: </span> Tę buvo nuvežę, tai turėjo šę pársiųst. Nuvežė į Šiaulius [ligonį], iš ten pársiuntė į Vilnių, gydė. <br/>2. <span class="explanation">per tarpininkus, tam tikromis priemonėmis perduoti į kitą vietą: </span> Čia tos senikės nerado, pársiuntė piningus į Raudėnus, kur agistruota <span class="explanation"> (registruota) </span>. Nuvežė tę, tai jiejie pársisiuntė pãts namõ. <br/><b>prasių̃sti, </b>prasiuñčia, pràsiuntė. <br/>1. <span class="explanation">pasiųsti pro ką nors. </span> <br/>2. išsiųsti 1: Jį prasiuntė šalin, ė man an ausies pašnibždė [jo]. Tėvas prasisiuñčia sūnų: eik tu, sūnau, iš po kirvio. <br/>3. <span class="explanation">padaryti tarpą, praskirti: </span> Paput', vėjeli, prasiunt' [v] andenį – aš eisiu in motulę. <br/><b>prisių̃sti, </b>prisiuñčia, prìsiuntė. <br/>1. <span class="explanation">atsiųsti daug ko: </span> Tėvas prìsiuntė visokių rūbų, pripirko žemės. <br/>2. atsiųsti 1: Prisiųsk man savo angelą, kad tas mane užstotų. <br/>3. atsiųsti 2: Kas dovanas prìsiuntė mošelei? Prisių̃sti paštu. <br/>4. atsiųsti 4: Kad tau smertį prisių̃stų greičiau! <br/><b>susių̃sti, </b>susiuñčia, sùsiuntė. <span class="explanation">keliems ar iš kelių kartų atsiųsti kam tam tikrą sumą, tam tikrą skaičių: </span> Apie šešis šimtus rublių sùsiuntė. Sùsiuntė piningus kostimukuo nūsipirkti. Jau kelmo darbas būs: susiuntė du pakvietimu [vekselius išpirkti], o aš piningų neturiu. \| Nereiks nei dirbti: matome „Garse“, kiek mums susiunčiama. <br/><b>užsių̃sti, </b>užsiuñčia, ùžsiuntė. <br/>1. <span class="explanation">paliepti kur užlipti, užeiti: </span> Vaiką ùžsiuntė an viršaus linų grįžtikės. Užveizdui kartą vieną baudžiauninkytę ant klėties užsiuntus …, ji, ant klėties užlipusi, pamačius poną čion bestovintį. <br/>2. <span class="explanation">paskatinti eiti, vykti kur, užsiundyti: </span> Kiba kas čia šiandien ùžsiuntė tų ubagų. Užsiunčiu ant ko. Užsiųstas. Greičiausiai kas tyčia šiuos vagis ir chuliganus užsiunčia. <br/>3. <span class="explanation">užleisti ant ko kokią nesėkmę: </span> Kodėl jūs nesimokot, ar jus ùžsiuntė?! Kiba jau ùžsiųsta, ka tep nesiseka. An manę vis viena kai velnio ùžsiųsta <span class="explanation"> (niekas nesiseka) </span>. Kiba ùžsiuntė! Po pietų, lyg ùžsiųsta, miegas ima. <br/>4. <span class="explanation">leisti kam ką patirti, skirti kaip bausmę: </span> Dievas todėlei ligas ant žmonių užsiunčia, idant anus teipo pakūtospi priverstų. Tada užsiuntė ponas didį vėją ant jūrių. Lytaus ir tvano tytveiką tu užsiunti tai šaliai. Aš išpažįstu ir žinau, jog tu man tą vargą esi užsiuntęs. Tada dūmojau kerštą savo ant jų išlieti ir visą mano rūstybę ant jų užsiųsti.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

dasiųsti

#