.
ū̃taryti, -ija, -ijo (гyтopыць). ūtãryti.
1. kalbėti: Ana ūtãrija lietuviškai, iš Asavos išeidė. Anas miegodami ū̃tarija. Ū̃tarija, kap lazdon perdžia. Kita ū̃tarija kap sviestu tepa. Mokėt ū̃taryt, tai ne maišas nešt an pečių.
2. pasakoti: Ū̃tarija, kad grūdai atpigs.
apū̃taryti.
1. aptarti: Jau visa apū̃tarijom.
2. apkalbėti: Kožna merga apkalbėta, apū̃taryta. Tos bobos liš apjuokia, apū̃tarija mergutas.
3. kalbant nurungti: Marusia visus apū̃tarija, tokia jau liežuvinga.
dasiū̃taryti. susitarti.
įū̃taryti
1. įkalbėti: Ana jį inū̃tarij [o]. Maž pagėręs buvo, i anū̃tarijo durnių galvon.
2. susitarti: Ansiū̃tarijau aš su sa vyro bočiu važiuot manump broliump pasdairyt. Anys insiū̃tarij [o] an dviejų metų slūžyt.
išū̃taryti. iškalbėti. . Kolei neišsiū̃tariju su senais, tai neidavau šokt.
nuū̃taryti. nukalbėti: Ana jau nuū̃tarija kai ką.
paū̃taryti. paūtãryti.
1. pakalbėti: Būtum gi nuvažiavę, būtum paū̃tariję. Paū̃tarijom apie savo pažįstamus. Nėr su kuoj jau ir pasiū̃taryt. Tai i pasiū̃tarijom, kolei lik tam lobui daejom.
2. papasakoti: Paūtaryk man šitą pasaką.
pérūtaryti. persakyti: Jau visa pérūtarijau.
priū̃taryti
1. pakalbėti.
2. prikalbėti, pripasakoti: Anas tau kiek nori priū̃taris. Anos tau bačką priū̃taris ir tiesos nepasakis. Jau prisū̃tarijau, dos (gana) bus.
razsiū̃taryti įsikalbėti: Kap razsiū̃tarijom, tep ir prasėdėjom visą vakarą an pečio.
suū̃taryti.
1. trumpai sukalbėti: Anas suū̃tarijo tai tai, tai itai.
2. susikalbėti, kalbant suprasti vienas kitą: Negalim mes susiū̃taryt.
3. sutarti: Susderėjom jaugi, suū̃tarijom: šimtą pudų rugių ažmokėt. Vilkas tep suū̃tarijo su šuniu. Branges nemokėsiu, kap susū̃tarijom.
4. susimokyti: Bernai susū̃tarijo mergutas pabaidyt.
užū̃taryti.
1. imti kalbėti, prabilti: Ana vaikump ažū̃tarija. Žuūtãrija gražiai, padžiaugina.
2. užsikalbėti: Ažsiū̃tarijau su taimi, o dãbar karvės nelaidytos.
3. susimokyti: Ažsiū̃tarijo any, kap jį primušt.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.