dasivaišinti

váišinti (-yti), -ina, -ino. vaišìnti (-ýti), -ìna, -ìno.

1. priimti vaišėse, duoti valgyti, gerti: Vaišinù visus, kur suvažiuoja. Gentiškai apseinu, váišinu. Svečią reik vaišýt. Tave vaišìnt pasodinau. Tėvai abudu pasitinka marčią, jaunavedžius vaišìna duona ir druska. Váišydavo [vestuvėse] tik katrie kviesti: pripila alaus puodynę ar uzboną, priraiko pyrago ir dalina, váišina visus, katri an kiemo. Kad pradėjo vaišýt, tai ir galo nėra. Ar geras vaišes turėjai, ar gerai vaišino? Neblogai buvo, neblogai, didliai váišino. Váišinu [meistrus],
o prastai dirba. Kad vaišìno, tai vaišìno! Be reikalo negirdo – nora ko gauti i váišina. Viekšniškiai váišina su koše. Visumet alaus tura, váišina su alum visus žmonis. Kuo váišinsam svetį? – Su šluota. Vienas liežuvį gerą turia, kitas vaišina – ir išprašo. Visur y [ra] vaišės, visur váišino par visą kaimą. Jėg nori žmogų vaišìnt – užgerk. Ka jau váišins, ta i gers. I tatai muni váišys, i patys viešės. Aš i pati da esu váišinta buvusi. Váišykit kitus, jei valgyt negalit pati. Turėdavo vaišýt piemenis, ale ma [n] niekas nieko nedavė [už karvių vainikavimą per Sekmines]. Labai šeiminykė váišina, duoda visa ko [per Sekmines]. Mergaitės mani váišydavai. Gaspadinė tuoj atanešė an stalo pyragų, arielkos, mėsos, kelbasų, sviesto, medaus ir, pasodinus mylimąjį, ėmė jį mylėti (vaišinti). Atkeliavus tenai tam svečiui, ėmusys latuviežiai vaišinti jį savo džiovinta žuve, juoda duona ir raginti gailiniu alu. Tą kartą vaišino mus Juozapas arbata. Ožio pienu girdė, gaidžio kiaušiniais vaišino. Plikis gera širdžia vaišina svetį. Ka esi priėdęs – visi váišina. Gera vyti bėgantį, vaišinti negeriantį. Bepigu sotus vaišint. Nešiksi taip bevaišinamas. A velnių rują vaišinsi, ka tiek priblendei?
váišintinai. Neváišytinai. Ką turi, tuo váišinasi. Paduok pypkę, aš vaišinuos, negaliu pypkės pasiimti. Visi susės bendrai ir váišinsias. Visur vaišės, váišinas viens kitą. Par šventes pasidarydavo alaus, vaišìndavose vienas kitą. Pasitiesdavo ant pievos [po atlaidų],
vaišýdavosi, kas ką turėjo. Pakvietė vaišinties. Savo žmoguo sakau – váišinkiamos anus. Vaišinos iš tokių stotkų ne vien ūkinykai. Daunoras su pirkliais tebesivaišina vyneliu. Donelaitis bara būrus, kad jie, rengdamiesi, vaišindamiesi ir bendraudami, ketina sekti ponus. Šermukšniai ir putinai subrandina gausų derlių, kuriuo maloniai vaišinasi pas mus žiemoti pasilikę ir atskridę paukščiai. | Ant griovio krantų sėdėjo seniai ir vaišinosi tabaku.

2. mušti: Rimbu váišinti. Vaišìno jį smūgiais ir keiksmais. Váišina tėvas mergas, labai užpykino. Váišino Bronikę iš pančio, ko po nibres laksto. Váišino iš šluotos tokį poną. Jei visus váišins nū krašto, kas būs?! Studentija kovojo už savo teises, o žandarai, policija vaišino juos bizūnais ir kardais. Tokius dykduonius tik váišinti ir váišinti! Pasiuto váišinti (šaudyti) vokyčius iš beržyno. | Váišina muni žodžiais kaip kūjais (įžeidinėja) .
apváišinti.

1. duoti visiems vaišių: Pripirkau saldainių, apváišinau visus. Apváišino, ir nebgrįžau numie.

2. apmušti: Esu tą ponaitį apváišinusi iš šluotos. Tėvas gerai apváišino su diržu rupūžokus. Girtas parejęs visus apváišina, tutų tutais visi leka.

3. apnaikinti: Apváišino kareiviai visas klebono bulves – tuščias laukas beliko.
atváišinti. atsilyginti vaišėmis už vaišes: Ka tu muni váišinai, aš tavi turu atváišinti. Negal ano kviesti į balius: ans niekumet neatváišina. Meiliai atvaišinti už pavaišinimą buvo kiekvieno lietuvio pareiga. Visą mano giminę suprašyk, prie kurių mes paviešime: reikia atvaišinti. Atvaišinù. Kokiu pyragu paváišinai, tokiu reik atváišinti. Atsiváišino, atsidievojo ir išvažiavo. Taučius kyštelia obuolį Aleksiukui atgal atsivaišindamas.
dasiváišinti. visus privaišinti: Nevaišykit, visų nedasvaišýsit.
įváišinti.

1. privalgydinti, prigirdyti svečią: Reik juos įvaišinti. Svečiai visi įvaišýti.

2. įsitraukti į vaišes, įsismaginti: Kad įsiváišino susirinkę po pamaldų karčemon, tai lig vidunakčiui negalėjo išsiskirstyti.

3. primušti, aptrankyti: Ka anus ten įváišino Blinda, atminė visą amželių.
išváišinti.

1. svetingai priimti: Su visoms labyboms žadėjo išváišinti. Dabarčiuo jau [laidotuvėse] išváišina gerų geresniai. Siuntinius meilingai ir padoriai priėmęs ir išvaišinęs, pagalbą jims ir užtarimą pažadėjo. Turėjo svečius, užvis jaunosios gentis išvaišinti jos tėvo numūse. Priėmė padoriai, išvaišino, išdirbo ir čestavojo su vynu. Apmokėjo piningais, išvaišino gerai ir išleido. Tegul važiuo [ja],
tegul važiuo [ja] išmylėti, išvaišinti.

2. vaišinant išdalyti: Visa mums išváišino. Išváišinau aš tas uogas vaikams, anims viskas gerai. Galas galu, išváišinsu dešras svečiams.

3. kurį laiką vaišinti: Visą savaitę mus išváišino. Nu taip anus tas ponas išvaišino kokią nedėlią, o paskuo anie išvažiavo numie.

4. sumušti, sudaužyti: Pakilsiu, ka išváišysiu kailį visims. Su vėzdu išvaišinti ir apsiundyti.

5. mušant išvaryti: Su vytine norėjo išváišinti. Neleistà nueisi, atlėks su vytine, išváišins [iš vakarėlio]. Ka kumet užpyks, su lazda išejęs išváišins, šunimis dar apleis.
nuváišinti.

1. vaišinant nugirdyti: Na, kūmai, jau tu mane ir nuváišinai (nuvaišinaĩ), namo nebepaeisiu. Váišina, kol nuváišina, prakeikta mada išejusi. Nuváišina traktorininkus, ropodami eina. Prigirdė, nuváišino suvisu muni. Būryje suprato, kad ponaičiai gerokai nuvaišinti. Dar lašą, dar lašą: vaišinos vaišinos ir nusiváišino anuodu. Visi vaišino, iki visai nusivaišinaũ. Taip nusiváišina, ka varo par abudu galu.

2. menkai pavaišinti: Jau tu savo svečius kad nuváišinai (nuvaišinaĩ), tai tie daugiau nė kojos pas tave nebekels.

3. puotaujant nuskursti: Nusiváišino taip, ka antstolis karvę išvedė.
paváišinti. pavaišìnti (-ýti).

1. pavalgydinti, pagirdyti svečią: Svetį paváišink, t. y. pagodėk. Svečias nueita numie: nora pavaišinamas. Svetys pasikiša – turi turėti su kum paváišinti. Sėsk, paváišysiu pienuku. Kap prašo į talką, tada eina, ūkinykas pavaišìna. Padarai alaus, mėsos, užkąst yra, ir prisikvieti, pavaišinì. Labiausia tai Joniukas reikt pavaišìnt, kadai gi bebuvęs. Paváišino, užgėrė ko, blogai buvo. Kaip kopininkas atejo py žemininko viešėti, žemininkas paváišino su medu. Buvau nerijęs, pavaišìno žmones. O kuo čia paváišinti tokius svečius? Tu ateik pri mūso, mas paváišinsma tavi. Tiek aš pavaišinaũ – sula ir duonyte. Kokiu raugalu nepaváišinsi, turi geriausios šnabės pirkti. Pakviesdavo vargingūsius antrą trečią dieną, pavaišýdavo. Sutūrėti lengva [svečius],
bet reik ir paváišinti. Šeimininkas gražiai priėmė, pavaišino ir pinigais dar įkišo. Kad aš uždainiuosu, kožnas pamislys, kad i muni paváišino. Karalius jį gerai pavaišino. Suteik, Dieve, svetį – motina ir gaspadorių pavaišins. Pavaišinęs Dievas guldo žmones. Atvažiuokit pas mane pietų. Mano virėja jus pavaišins žirnių sriuba. | Kiaulytes aš žolytėmi pavaišýsiu. Jei katras nepaváišina [karvės],
ans mažiau pieno gauna. | Musmėris musims paváišinti. Gerais žodžiais pavaišìno. Gana jau pavaišinote mane skaudžiais žodžiais. Pažįstami nepažįstami, – į dantis nežiūrėsi, o žodžiu ir juos galima pavaišinti. Pavaišino kaip latviai Biržų ponus. Akės ne duobės, visus reik paváišinti. Atplėšė saldainių [dėžutę] – pasivaišýk. Paskink uogų pasiváišinti. Skilandžio, mergaitės, pasiváišykite. Čia pabūkiat, pasiváišinkiat. Kūčias pavalgius, stalas nebūdavo nukraustomas, kad turėtų kuo pasivaišinti mirusiųjų vėlės. Varškėčiukų vakare išvirsias i paváišinsias. Nuėjo pas Abeliūtę ir tenai pasivaišino. | I anos. nors ėsti, pasiváišinti – gyvas vabalas. Kaimynai bjauriausiais žodžiais pasivaišìno.

2. kiek supliekti, suduoti: Marčią iš šluotos paváišinau. Ot piemenis su klotine (lazda) pavaišino! Palauk, aš tavi paváišinsu, tu nebnorėsi daugiau obūlų vogti! Reik par pasturgalį pavaišinti beržine koše. Toks buvo dykas, ka ans mumis liuob paváišys.
pérvaišinti. per daug privaišinti: Nebijok, nepárvaišinsu, neparšersu.
praváišinti. išleisti vaišinant: Pusę algos praváišino, svečių užvirto. Penkius rublius praváišinau žalčiams. Pirmą algą gavęs ne mergom pravaišino, o pirmiausia motinai nupirko saldainių.
priváišinti. gausiai duoti valgyti, gerti svečiui: Valgyk, musėt nepriváišino. Priváišino, prišėrė, vos paejom. Pripylė, priváišino vyrą, ropa parejo. Ka mes tuosyk priváišinom, sau išvažiavo pūsdamys žmonys. Labai priimni žmonės, keptienės atnešė, da šio to, pavalgydino, privaišìno. Turi, privaišìs visus – dar turim pavalgyt. Mužikas priváišino anuodu visokioms patrovoms. Mes patenkinti piemenys, šokdavom [per sambarį] privaišìnti. Prisiváišinau par septynias savaites [ligoninėje],
važiuosiu namo. prisigerti: Prisiváišinome svečiuose. Vyrai tankiai liuob i darbe prisiváišins. Prisiváišinęs kai traktorininkas. Prisivaišìnęs nepareina, niekas neduoda – brangu ir neyra [degtinės]. Nesu buvęs prisiváišinęs.
suváišinti; .

1. vaišinant duoti suvalgyti, išgerti: Suváišino tus pyragus vaikų vaikams, supaurijo kaip kažin ką. Suváišino penkias stiklines alaus. Ėdrus, bet neskanus – nei žmonėm suvaišint, nei kiaulėm supenėt.

2. ką nors privaišinti: Vakarą ten muni biškį suváišino. Vienai duodu, kitai duodu, suváišinu tas motriškas. Suváišino gerai, su pyragais. Suváišinom, sumylėjom kareivius, ir paliko varpai neimti.

3. suduoti, sukirsti: Šmotą virbų jau suváišinau.
užváišinti

1. kiek pavaišinti: Tujau pri stalo, užváišino. Aš juos užvaišinaũ ir išėjau. Užváišino [vairuotoją],
i nūvažiavo į Šyšą. Norėjo užváišinti mumis, prigirdyti. Mamūnaite, ka muni Kaziūnė užváišino dešra, ašaros trykšta (labai sūru) .

2. gausiai pavaišinti: Užváišino, nebepaeina. Gal kur užváišino, ka nepareita. Tik jie visi raminosi – gal pavyks revizorius užvaišinti. Čia aną dieną buvau užsiváišinusi.

3. vaišinant susargdinti: Ka beváišindamas neužvaĩšintų kaip! Valgyklo [je] galia užváišinti, neišsisirgsi. Vieną žygį užváišino su kiaušiniais, i dabar neužmirštu. | Užváišinau [nuodais] žiurkes, ir išdvėsė.

4. suduoti, užkirsti: A neužváišins i tau kas par nugarą?

Įrašas
Paaiškinimas	<b>váišinti</b> (-yti), -ina, -ino. vaišìnti (-ýti), -ìna, -ìno. <br/>1. <span class="explanation">priimti vaišėse, duoti valgyti, gerti: </span> Vaišinù visus, kur suvažiuoja. Gentiškai apseinu, váišinu. Svečią reik vaišýt. Tave vaišìnt pasodinau. Tėvai abudu pasitinka marčią, jaunavedžius vaišìna duona ir druska. Váišydavo [vestuvėse] tik katrie kviesti: pripila alaus puodynę ar uzboną, priraiko pyrago ir dalina, váišina visus, katri an kiemo. Kad pradėjo vaišýt, tai ir galo nėra. Ar geras vaišes turėjai, ar gerai vaišino? Neblogai buvo, neblogai, didliai váišino. Váišinu [meistrus], o prastai dirba. Kad vaišìno, tai vaišìno! Be reikalo negirdo – nora ko gauti i váišina. Viekšniškiai váišina su koše. Visumet alaus tura, váišina su alum visus žmonis. Kuo váišinsam svetį? – Su šluota. Vienas liežuvį gerą turia, kitas vaišina – ir išprašo. Visur y [ra] vaišės, visur váišino par visą kaimą. Jėg nori žmogų vaišìnt – užgerk. Ka jau váišins, ta i gers. I tatai muni váišys, i patys viešės. Aš i pati da esu váišinta buvusi. Váišykit kitus, jei valgyt negalit pati. Turėdavo vaišýt piemenis, ale ma [n] niekas nieko nedavė [už karvių vainikavimą per Sekmines]. Labai šeiminykė váišina, duoda visa ko [per Sekmines]. Mergaitės mani váišydavai. Gaspadinė tuoj atanešė an stalo pyragų, arielkos, mėsos, kelbasų, sviesto, medaus ir, pasodinus mylimąjį, ėmė jį mylėti (vaišinti). Atkeliavus tenai tam svečiui, ėmusys latuviežiai vaišinti jį savo džiovinta žuve, juoda duona ir raginti gailiniu alu. Tą kartą vaišino mus Juozapas arbata. Ožio pienu girdė, gaidžio kiaušiniais vaišino. Plikis gera širdžia vaišina svetį. Ka esi priėdęs – visi váišina. Gera vyti bėgantį, vaišinti negeriantį. Bepigu sotus vaišint. Nešiksi taip bevaišinamas. A velnių rują vaišinsi, ka tiek priblendei? <br/><b>váišinti</b>nai. Neváišytinai. Ką turi, tuo váišinasi. Paduok pypkę, aš vaišinuos, negaliu pypkės pasiimti. Visi susės bendrai ir váišinsias. Visur vaišės, váišinas viens kitą. Par šventes pasidarydavo alaus, vaišìndavose vienas kitą. Pasitiesdavo ant pievos [po atlaidų], vaišýdavosi, kas ką turėjo. Pakvietė vaišinties. Savo žmoguo sakau – váišinkiamos anus. Vaišinos iš tokių stotkų ne vien ūkinykai. Daunoras su pirkliais tebesivaišina vyneliu. Donelaitis bara būrus, kad jie, rengdamiesi, vaišindamiesi ir bendraudami, ketina sekti ponus. Šermukšniai ir putinai subrandina gausų derlių, kuriuo maloniai vaišinasi pas mus žiemoti pasilikę ir atskridę paukščiai. | Ant griovio krantų sėdėjo seniai ir vaišinosi tabaku. <br/>2. <span class="explanation">mušti: </span> Rimbu váišinti. Vaišìno jį smūgiais ir keiksmais. Váišina tėvas mergas, labai užpykino. Váišino Bronikę iš pančio, ko po nibres laksto. Váišino iš šluotos tokį poną. Jei visus váišins nū krašto, kas būs?! Studentija kovojo už savo teises, o žandarai, policija vaišino juos bizūnais ir kardais. Tokius dykduonius tik váišinti ir váišinti! Pasiuto váišinti <span class="explanation"> (šaudyti) </span> vokyčius iš beržyno. | Váišina muni žodžiais kaip kūjais <span class="explanation"> (įžeidinėja) </span>. <br/><b>apváišinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">duoti visiems vaišių: </span> Pripirkau saldainių, apváišinau visus. Apváišino, ir nebgrįžau numie. <br/>2. <span class="explanation">apmušti: </span> Esu tą ponaitį apváišinusi iš šluotos. Tėvas gerai apváišino su diržu rupūžokus. Girtas parejęs visus apváišina, tutų tutais visi leka. <br/>3. <span class="explanation">apnaikinti: </span> Apváišino kareiviai visas klebono bulves – tuščias laukas beliko. <br/><b>atváišinti</b>. <span class="explanation">atsilyginti vaišėmis už vaišes: </span> Ka tu muni váišinai, aš tavi turu atváišinti. Negal ano kviesti į balius: ans niekumet neatváišina. Meiliai atvaišinti už pavaišinimą buvo kiekvieno lietuvio pareiga. Visą mano giminę suprašyk, prie kurių mes paviešime: reikia atvaišinti. Atvaišinù. Kokiu pyragu paváišinai, tokiu reik atváišinti. Atsiváišino, atsidievojo ir išvažiavo. Taučius kyštelia obuolį Aleksiukui atgal atsivaišindamas. <br/><b>dasiváišinti</b>. <span class="explanation">visus privaišinti: </span> Nevaišykit, visų nedasvaišýsit. <br/><b>įváišinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">privalgydinti, prigirdyti svečią: </span> Reik juos įvaišinti. Svečiai visi įvaišýti. <br/>2. <span class="explanation">įsitraukti į vaišes, įsismaginti: </span> Kad įsiváišino susirinkę po pamaldų karčemon, tai lig vidunakčiui negalėjo išsiskirstyti. <br/>3. <span class="explanation">primušti, aptrankyti: </span> Ka anus ten įváišino Blinda, atminė visą amželių. <br/><b>išváišinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">svetingai priimti: </span> Su visoms labyboms žadėjo išváišinti. Dabarčiuo jau [laidotuvėse] išváišina gerų geresniai. Siuntinius meilingai ir padoriai priėmęs ir išvaišinęs, pagalbą jims ir užtarimą pažadėjo. Turėjo svečius, užvis jaunosios gentis išvaišinti jos tėvo numūse. Priėmė padoriai, išvaišino, išdirbo ir čestavojo su vynu. Apmokėjo piningais, išvaišino gerai ir išleido. Tegul važiuo [ja], tegul važiuo [ja] išmylėti, išvaišinti. <br/>2. <span class="explanation">vaišinant išdalyti: </span> Visa mums išváišino. Išváišinau aš tas uogas vaikams, anims viskas gerai. Galas galu, išváišinsu dešras svečiams. <br/>3. <span class="explanation">kurį laiką vaišinti: </span> Visą savaitę mus išváišino. Nu taip anus tas ponas išvaišino kokią nedėlią, o paskuo anie išvažiavo numie. <br/>4. <span class="explanation">sumušti, sudaužyti: </span> Pakilsiu, ka išváišysiu kailį visims. Su vėzdu išvaišinti ir apsiundyti. <br/>5. <span class="explanation">mušant išvaryti: </span> Su vytine norėjo išváišinti. Neleistà nueisi, atlėks su vytine, išváišins [iš vakarėlio]. Ka kumet užpyks, su lazda išejęs išváišins, šunimis dar apleis. <br/><b>nuváišinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">vaišinant nugirdyti: </span> Na, kūmai, jau tu mane ir nuváišinai (nuvaišinaĩ), namo nebepaeisiu. Váišina, kol nuváišina, prakeikta mada išejusi. Nuváišina traktorininkus, ropodami eina. Prigirdė, nuváišino suvisu muni. Būryje suprato, kad ponaičiai gerokai nuvaišinti. Dar lašą, dar lašą: vaišinos vaišinos ir nusiváišino anuodu. Visi vaišino, iki visai nusivaišinaũ. Taip nusiváišina, ka varo par abudu galu. <br/>2. <span class="explanation">menkai pavaišinti: </span> Jau tu savo svečius kad nuváišinai (nuvaišinaĩ), tai tie daugiau nė kojos pas tave nebekels. <br/>3. <span class="explanation">puotaujant nuskursti: </span> Nusiváišino taip, ka antstolis karvę išvedė. <br/><b>paváišinti</b>. pavaišìnti (-ýti). <br/>1. <span class="explanation">pavalgydinti, pagirdyti svečią: </span> Svetį paváišink, t. y. pagodėk. Svečias nueita numie: nora pavaišinamas. Svetys pasikiša – turi turėti su kum paváišinti. Sėsk, paváišysiu pienuku. Kap prašo į talką, tada eina, ūkinykas pavaišìna. Padarai alaus, mėsos, užkąst yra, ir prisikvieti, pavaišinì. Labiausia tai Joniukas reikt pavaišìnt, kadai gi bebuvęs. Paváišino, užgėrė ko, blogai buvo. Kaip kopininkas atejo py žemininko viešėti, žemininkas paváišino su medu. Buvau nerijęs, pavaišìno žmones. O kuo čia paváišinti tokius svečius? Tu ateik pri mūso, mas paváišinsma tavi. Tiek aš pavaišinaũ – sula ir duonyte. Kokiu raugalu nepaváišinsi, turi geriausios šnabės pirkti. Pakviesdavo vargingūsius antrą trečią dieną, pavaišýdavo. Sutūrėti lengva [svečius], bet reik ir paváišinti. Šeimininkas gražiai priėmė, pavaišino ir pinigais dar įkišo. Kad aš uždainiuosu, kožnas pamislys, kad i muni paváišino. Karalius jį gerai pavaišino. Suteik, Dieve, svetį – motina ir gaspadorių pavaišins. Pavaišinęs Dievas guldo žmones. Atvažiuokit pas mane pietų. Mano virėja jus pavaišins žirnių sriuba. | Kiaulytes aš žolytėmi pavaišýsiu. Jei katras nepaváišina [karvės], ans mažiau pieno gauna. | Musmėris musims paváišinti. Gerais žodžiais pavaišìno. Gana jau pavaišinote mane skaudžiais žodžiais. Pažįstami nepažįstami, – į dantis nežiūrėsi, o žodžiu ir juos galima pavaišinti. Pavaišino kaip latviai Biržų ponus. Akės ne duobės, visus reik paváišinti. Atplėšė saldainių [dėžutę] – pasivaišýk. Paskink uogų pasiváišinti. Skilandžio, mergaitės, pasiváišykite. Čia pabūkiat, pasiváišinkiat. Kūčias pavalgius, stalas nebūdavo nukraustomas, kad turėtų kuo pasivaišinti mirusiųjų vėlės. Varškėčiukų vakare išvirsias i paváišinsias. Nuėjo pas Abeliūtę ir tenai pasivaišino. | I anos. nors ėsti, pasiváišinti – gyvas vabalas. Kaimynai bjauriausiais žodžiais pasivaišìno. <br/>2. <span class="explanation">kiek supliekti, suduoti: </span> Marčią iš šluotos paváišinau. Ot piemenis su klotine <span class="explanation"> (lazda) </span> pavaišino! Palauk, aš tavi paváišinsu, tu nebnorėsi daugiau obūlų vogti! Reik par pasturgalį pavaišinti beržine koše. Toks buvo dykas, ka ans mumis liuob paváišys. <br/><b>pérvaišinti</b>. <span class="explanation">per daug privaišinti: </span> Nebijok, nepárvaišinsu, neparšersu. <br/><b>praváišinti</b>. <span class="explanation">išleisti vaišinant: </span> Pusę algos praváišino, svečių užvirto. Penkius rublius praváišinau žalčiams. Pirmą algą gavęs ne mergom pravaišino, o pirmiausia motinai nupirko saldainių. <br/><b>priváišinti</b>. <span class="explanation">gausiai duoti valgyti, gerti svečiui: </span> Valgyk, musėt nepriváišino. Priváišino, prišėrė, vos paejom. Pripylė, priváišino vyrą, ropa parejo. Ka mes tuosyk priváišinom, sau išvažiavo pūsdamys žmonys. Labai priimni žmonės, keptienės atnešė, da šio to, pavalgydino, privaišìno. Turi, privaišìs visus – dar turim pavalgyt. Mužikas priváišino anuodu visokioms patrovoms. Mes patenkinti piemenys, šokdavom [per sambarį] privaišìnti. Prisiváišinau par septynias savaites [ligoninėje], važiuosiu namo. <span class="explanation">prisigerti: </span> Prisiváišinome svečiuose. Vyrai tankiai liuob i darbe prisiváišins. Prisiváišinęs kai traktorininkas. Prisivaišìnęs nepareina, niekas neduoda – brangu ir neyra [degtinės]. Nesu buvęs prisiváišinęs. <br/><b>suváišinti; </b>. <br/>1. <span class="explanation">vaišinant duoti suvalgyti, išgerti: </span> Suváišino tus pyragus vaikų vaikams, supaurijo kaip kažin ką. Suváišino penkias stiklines alaus. Ėdrus, bet neskanus – nei žmonėm suvaišint, nei kiaulėm supenėt. <br/>2. <span class="explanation">ką nors privaišinti: </span> Vakarą ten muni biškį suváišino. Vienai duodu, kitai duodu, suváišinu tas motriškas. Suváišino gerai, su pyragais. Suváišinom, sumylėjom kareivius, ir paliko varpai neimti. <br/>3. <span class="explanation">suduoti, sukirsti: </span> Šmotą virbų jau suváišinau. <br/><b>užváišinti</b><br/>1. <span class="explanation">kiek pavaišinti: </span> Tujau pri stalo, užváišino. Aš juos užvaišinaũ ir išėjau. Užváišino [vairuotoją], i nūvažiavo į Šyšą. Norėjo užváišinti mumis, prigirdyti. Mamūnaite, ka muni Kaziūnė užváišino dešra, ašaros trykšta <span class="explanation"> (labai sūru) </span>. <br/>2. <span class="explanation">gausiai pavaišinti: </span> Užváišino, nebepaeina. Gal kur užváišino, ka nepareita. Tik jie visi raminosi – gal pavyks revizorius užvaišinti. Čia aną dieną buvau užsiváišinusi. <br/>3. <span class="explanation">vaišinant susargdinti: </span> Ka beváišindamas neužvaĩšintų kaip! Valgyklo [je] galia užváišinti, neišsisirgsi. Vieną žygį užváišino su kiaušiniais, i dabar neužmirštu. | Užváišinau [nuodais] žiurkes, ir išdvėsė. <br/>4. <span class="explanation">suduoti, užkirsti: </span> A neužváišins i tau kas par nugarą?
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.