vogčióti, -iója, -iójo. vógčioti, -ioja, -iojo. nuolat po truputį vogti, vaginėti: Vogčiódami į kupras susimetė. Jei motyna vogčió [ja],
i vaikas vogčió [ja]. Pripranta [vaikai] vogčióti, visą amžių kručau [ja]. Eina, vogčió [ja],
i nėkas nebauda. Pirma ranka (pirmiausia) tura visi mesti vógčioti. Užgynė vógčioti, labiau dėl to nepatenkinti [žmonės]. Kitą kartą vogčióti liuob tik po pupas i po obūlius buvo mado [je]. Ka svietas nevogčiõtų, nebūtų tokių gėrybių. Dirbk, prociavok, bet tik nevogčiok. Nutariau ir mečiau bergždžias, tuščias svajones ir vogčioju pamaži, kol vienas. Neiškenta nevogčiójęs, kaip šuo nekaukęs. Vogčiójas i pragyvenas.
dasivogčióti. prisivaginėti: Dasivogčió [ja] šieno po biškį.
išvogčióti. išvaginėti: Išsprangino gyvolius, kitus išvogčiójo. Išvogčio [ja] patys valdininkeliai, i neranda plėšėjų.
pavogčióti. pavaginėti: Pavogčióti liuob vaikai i vaikiai – kokius žirnius, obūlius. Pieninė [je] dirbo, buvo prakvešęs, pavogčiójo. Vyresniejai mašinoms vaga, o žmonims ko nepavogčióti! Noram gyventi pavogčiódami, o nebė [ra] iš kur. Pasivogčiós liuob i gyvens, gers.
privogčióti. privaginėti: Avipjoviai, paršpjoviai žmonys teip ir stumas privogčiodami. Dirbk, prociok, privogčiók, i gyvensi. Prisivogčióję gera, ne kitaip. Tokie kručai, tinginiai, bulbių prisivogčió [ja] i kugelį pliką kepas.
susivogčióti. prisivaginėti: Šio to susivogčió [ja],
užėda ir ko išmauka.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.