daspėti
.
spė́ti, -ja, -jo.
1. laiku (ppr. skubant) ką padaryti, suskubti: Kaip visur spė́jate? Paleidžia valandą pietų, spė́ja pavalgyt ir vėl bėga. To darbo užteko, tik reik spė́ti. Su puodais tik spė́k vartytis (suktis), kai sukūriau ugnį. Bėga bėga, kad spė́t [ų] visur. Ne viskas spė́ta išvogt. Jau buvo spėta parūpinti sukilėliams vienoda apranga. Spė́sma pasėti bulves, laikas tebėr. Nespė́ji nė apsižvalgyti, kaip tie metai bėga. Gegužinių tai buvo tiek, ka nespė́jom apgriežt. Vokytį kaip ginė, nespė́jo bėgties anie. Daugiausiai buvo priš Užgavėnes [vestuvių]. Kurs nespė́jo, tas po Velykų. Par tą klojimą tekina, ka spė́č išlėkt, ka mane klojime nesugautų. Ka aš bespė́čiau pabengt. Spė́si, nedega. Vežama gatvėmis nespėjo viską pamatyti. Stoję šalti orai sunaikino nespėjusį prieiti grūdą. Panele jaunoja, tai aš nespėjau – žaliojoj lankelėj šienelį pjoviau. Kas rašto tur mokinties, tas kito darbo nespėja. Nespė́jančių niekas nelaukia. Spė́jęs sėsk, rytoj valgyt duos. Dil', diena, spėj, vakarel! įstengti kartu daryti ką taip greitai kaip kitas: Tai anas paskui manę nespė́ja važiuot. Aš nespė́su tims vaikams rauti – anie užraus muni. Negal spė́ti lakstyti tau paskuo. laiku atvykti: Spė́ti į traukinį. turėti laiko padaryti, patirti, įvykti kam per tam tikrą laiko tarpą: Spė́si čia kiekvienąkart pas tą daktarą lakstyt. Strokas y [ra] žanyties – spė́s da tos košės prisikabinti! Spė́si tus piningus, ka [d] paaugsi, išleisti. Per metus jis spė̃s pamiršti mus.
2. atlikti kokį veiksmą prieš pat kitą veiksmą: Spė́k tik imti! Tik spė́jo debesis užeit, ir prapliupo lietus lyt. Ka sukilo raudos tų musėlių gaudyti, tik spė́ji mesti – iš karto rauda. Žmonės da spė́jo išbėgt pasėmę daiktus. Tik spė́j [o] išvažiuot, užklupo karas. Kai tik spėjo atsigult, tuoj ant pakuros ėmė kaži kas vaikščiot. Veizėk, lempas nespė́jam pirkti: ans savie kaip sumušęs, teip sumušęs. Nespė́jau namo pareit, ir vėl šaukia. Tik nespė́ji lauka kojos iškelt, jau jis vadina arty. Jūs pasiuskiatės – da nespė́ji apsikuopti, jau kita mašina arti. Nespė́si išbėgt – vanagas pakapt viščiuką i nešas. Nespėjo galvos iš kelnių iškišti, o jau į merginas žiūri. Dar nespė́jo kojos atšalt [mirusio] – ir ženijasi. Nespėjo Janulis išlipti iš traukinio, kai iš visų pusių apspito jį vežikai. Mėlynes nespė́ja nešioti (dažnai mušamas) .
3. būti neužimtam, laisvam, turėti laiko: Jeigu spėsi, ateik ryto [j] pas manę. Jei rytoj jūs arklys spėtų, jei patys niekur nevažiuosit, prašytau atleist man malkom parsivežt. Vaikaliai, bespėdamas noriu su jumis pabyloti. Katalikai padirbos sau bažnyčelę, kurioj spėdamys meldės.
4. sektis, sparčiai vykti: Spėja darbas, jo rankosan pakliuvęs. Man jaunai spė́jos darbeliai.
5. nokti, bręsti: Greitai spė́ja rugiai. Prisleidinėja rugiai, jaugi spė̃s grūdas. Miežiai jau pradeda spė́t. Jau spė́ja vyšnios. Anys. spė̃s ir žali [nuskinti]. Spė́jo rūta, spė́jo mėta, spė́jo lelijelė. Ūglius medžių kaulinių yra didžiai spėjąsis ir tankiai varus.
apspė́ti. suskubti viską padaryti, aprėpti: Be apspė́sma užekėti, daug pasėjus? Viena seselė vargiai galėtų apspė́ti. Aš viena negaliu visur apspė́t. Man vienai tiek darbo – aš visko juk neapspė́siu. Negali apspė́t kast grabių. Ar apspė́si tokius plotus apeiti? Dešimt vaikų – neapspė́ [ja] drobužių plauti. Nebeapspė́ju – pasenau jau. Petras, negalėdamas apspėti, jodinėjo raitas iš vienos vietos į kitą, visa prižiūrėdamas.
atspė́ti.
1. suskubti: Visa diena – dar atspėsit. Kur atspė́jau, ten dirbau. Mokėdavo tvarkyti savo laiką taip, kad visur, kur reikia, atspėdavo.
2. atlikti kokį veiksmą prieš pat kitą veiksmą: Lig šiol aviliai buvo gerai apžiūrimi, o dabar atspėk tiktai medų imti.
3. būti laisvam, neužimtam, turėti laiko: Aš n'atspė́ju prie tavęs apsilankyti. Aš dabar darbo neturiu, aš dabar atspė́ju. Gal kada atspė́jęs ir nueisiu pasikieminėt. Kad aš kiek atspėtáu, tai ir pas tave ateitau pažiūrėt. Atspėjamu laiku skaičiau knygas. Atspėdamas nuo darbo, kalbėjosi apie šį, apie tą su galvočium. Einu per kiemelį į naują butelį, randu savo tetuželį didžiai n'atspėjantį.
daspė́ti. pribręsti, prinokti: Jau rugiai daspė́ję, balti, reikia pjaut. Ir kad vaisius daspėja, tuoj išsiunčia ing jį pjautuvą.
įspė́ti.
1. suskubti: Eina ažuart rytą, tik kas neinspė́ja, tai popiet. Akėk sa [vo] bulbas, visų neinspė́si.
2. įsitvirtinti, įsigalėti: Kunickis suvežino gan akmenų ir rąstų, o pavasariui įspėjus, pradėjo plytas ir kalkus deginti.
nuspė́ti. nunokti, pribręsti: Až nedėlios rugiai jau bus nuspė́ję. Jau pribrendęs grūdas, o da nenuspė́jęs. Mano miežiai jau nuspė́jo, balti. Obuoliai jau labai nuspė́ję. Ką čia da spėdinsi – pilve nuspė̃s. Ir nuspėjo jaunos dienos su žaliom rūtelėm.
paspė́ti.
1. suskubti ką padaryti: Jei paspė́si pirm kitų atvažiuoti, tai gausi šieno. Nei ana valgyt paspėjañt, nei darbo padaryt. Palauk, mes nebepaspė́jam paskubt. Pirmiaus reik kraitį susidėt, o ištekėt paspė́si. Paspė́sta ištekėt, da pamergaukit. Argi paspė̃s kas užaugt. Paspė́sta – negi rugiapjūtis. Iš išgąsčio nebepaspė́jo išbėgt. Skubinkis – nepaspė́si. Kas paspė̃s an lovos atsigult, tai to ir lova. Palauk, paspė́si pareiti į numus. Kai pradeda posakot, tai tik paspė́k klausyt. Darbais nepaspė́ja. Vagį sekioties pėsčias nepaspės. Tas žmogus labai nusigandęs, bet da paspėjęs į medį įsilipti. Atolą jos reik pjauti ne par vėlai, idant šėkas pradalgėse paspėtų atželti. Nepaspėjau suskaityti, kiek girelėj medelių. Mergelė paspėjo vandenėlio duoti, tada man nustojo galvelę skaudėti. Aš nepaspėsiu žirgelį šerti, kožną dienelę mustriai jodyti. Paspėsi, kai ištekėsi. Barties paspėste i pietus paėdę. Švari gaspadinė visur suspėja ir paspė́ja. Moteriškam visur reikia paspė́t. laiku atvykti: Aptamsiais reik išeiti, ka paspė̃tumi [į autobusą]. įstengti kartu su kitu tokiu pat greičiu ką daryti: Rišėja nepaspė́ja pjovėjui paskui rišti. Nepaspė́ju su jais – senatvė jau. Kaipgi aš paspė́siu, ka tu tekinas leki. Tu tep greitai eini, kad aš negaliu tau paspė́t. Kai einam mas, aš jai nepaspė́ju, paliekta muni, vos užmatau, su lazdike pakapt pakapt. Eik rugių statyt – paskum nepaspė́si.
2. atlikti kokį veiksmą prieš pat kitą veiksmą: Tik paspė́jau šitą daržinę parduot, ir paėmė žemę. Būč paspė́jus da nueit vakarėlin. Nepaspė́ji nei tas kelnes skalbt. Pietus bevalgant, nepaspė́davo žydelka duonos riekt. Nepaspė́jo (vos tik spėjo) į numus parvažiuoti i mirė. Nepaspė́jo ta močeka pareiti, ta muno sesuo tujau ir išdėstė viską. Nepaspė́si batvinių tų pataisyti, katilo užkaisti, tujau skubėk – pietams jau bulbes kaisk. Nepaspė́ju apidirbtie tą darbą, jau kitas būva. Nepaspėjau pavalgyt – jau ir svečiai. Nepaspė́k pirštu ažkliudyt – jau ir rėki. Nepaspė́j [o] atsigult, kad durysna vėl kala (beldžia) . Nepaspė́jo ana inpiltie laidytuvėn – ir sutraukė pieną. Aš nepaspėju baltai velėti, baltai velėti, gražiai nešioti. Nuo veidelio ašarėlių šluostyt nepaspė́si. Aš nepaspė́jau žlugtužio skalbti ir kas dienelę balta vaikščioti.
3. prinokti, prieiti, subręsti: Rugiai biruoliai, kad tik kiek paspė́ja, tai ir byra. Jau paspė́j [o] rugiai pjaut. Tuoj va uogos paspė̃s namiepi. Kada bulbos šitos paspė̃s – rudenį, o dabar nieko nėr.
pérspėti. pernokti: Pérspėjo uogos, dabar labai maigos. Jau ridikai perspėję.
praspė́ti. kiek prinokti: Kad kiek praspė́ja – pjautuvu varpas nupjaustom.
prispė́ti
1. suspėti, suskubti: Led prispė́jau pribėgti prie mirštančio žmogaus. Prispė́ste duoti, kaip negalėsu. Turu visa ko, vaikai. Aš negaliu viena visur prispė́t. Norėčia apie kožną Tamstos darbelį nors keleto žodelių parašyti, tiktai vis neprispė́ju. Yr uogų, tik da neprispė́ję sunokt. Prispės prapult dienelės, stonas jaunos mergelės. įstengti kartu su kitu tokiu pat greičiu ką daryti: Vienai sunku prispė́t grėbstyt, kai geras davėjas. laiku atvykti: Išgirsk, pone, o primispėki, dūšiai ligotai užubėki.
2. užklupti, prikibti, prasidėti. Iš ilgo miegojimo prispė́s tau badas, drugys, karščiai. Vaikuo prispė́jo smaugai. Prispė́s sykį ir tave liga. Veizėk, jau gangrinas i prispė́jo. Pri gripo gal veikiai prispė́ti plaučių uždegimas. Prispė́jo liga, tokį jauną žmogų i pribengė. Nieko neveiksiu, niekur globos negausiu… jei bent smertis susimylės, greičiau prispėtų!
3. atslinkti, ateiti. Iki apsigobstys, kaip matai, ir pusryčio laikas prispėdavo. Ūkinykas prileidžia pjautuvą, nes pjūtis prispėjo.
4. prinokti, pribręsti: Kol šienus sugrebosim, tai ir rugiai prispės. Prispė́ję rugiai ir vasarojus. Užauga, ale neprispė́ja grūdai. Linagalviai, kai prispė́ja, barška. Grikiai prispė́ję anksti, grūdas mažuckas. Obuoliai da neprispė́jo, o vaikai juos išnešė su šakom. Pasiankstinai atvažiuotie, vyšnios da neprispė́ję. Kap bulbos prispė̃s kast, visi sueikim. Buvo mažutės citrinos, ė dabar didelės, prispėjèsnės. Pjūtis žemės prispėjo. Diedas prispė́jęs (senas) . Jau veselia buvo prispė́jus, i skyrės. Prispėjo kap raganos alus. Atolas pirma prispė́jo nei pirma žolė.
suspė́ti
1. suskubti padaryti: Visi darbai buvo nudirbti, niekas nesupuvo – suspė́jėm. Ką čia suspė́si vienas žmogus. O aš nėkart nesuspė́jau kada nuvažiuot per namų darbelius. Vakare nėr kada, o rykmetį nesuspė́ji. Kurie suspė́jo, galėjo išbėgt. Kad nesuspėjęs būtų kerdžius [buliaus] atgyt, tai būt grobus tuoj paleidęs. Ir jų moterys, kiek tik suspėjo, su vyrais kartu prie darbų ejo. Tarška i tarška iš vieno – kai tik sùspėja sakyt! Skubėkite, vaikai, rasi, tik suspėsite. Dar po nedėlios šešios dienos – suspėsi. įstengti kartu su kitu tokiu pat greičiu ką daryti: Suspė́jau lygiai su anais padaryti. Su manim eit nesuspė́si. Tik suspėk su ja vartytis! Nueinu i nueinu su vaga, ė anys lieka, nesuspė́ja [kasti bulvių]. Viena rišėja pask [ui] du pjovėju vargiai suspė́ja kviečius rišt. laiku atvykti, nuvykti: Dabar ir namuose apsiliuobiu, išsiverdu, ir fermon suspė́ju. Bernelis suspėjo, pas mane atėjo. Galėtum rašyti – dar suspė́s laiškas.
2. atlikti kokį veiksmą prieš įvykstant kitam veiksmui: Negaliama jų. suspė́t rengti. Akvilė norėtų pasėdėti virtuvėje su tėvu, bet suspėja tik pasisveikinti: Justė įstumia į didžiąją gryčią. Dar nesuspėjau aš pražydėti, o jau jaunystę reik palydėti. Tik nesuspėjo (vos tik spėjo) paėjėti kelių žingsnių, žiūri – nuo kapų ateina vyriškis.
3. užspėti 1: Skubinos, kad suspėtų da gyvą.
užspė́ti.
1. laiku užėjus, rasti: Kad bent namie jį užspė́čiau. Ažuspė́jo kitą [pas žmoną]. Atlėkė Prano ieškot – gerai, kad nežuspė́jo. Aš da juos užspė́jau į miestą neišvažiavusius. Ir kur anys ažuspė́jo tokių lydekiokų! Užspėjau bevalgant. Norėjo ažuspėt da ne visiškai ataušusią vakarienę. Motiną užspėjo dar gyvą, bet jau tokią silpną ir nublogusią, kad vos tegalėjo su ja susikalbėti. Pačios vyresniosios sesers Marijonos aš gimdamas nebeužspėjau pas tėvus. Žmonės, atsiradę tose vietose tuoj po ištirpimo ledynės, dar užspėjo visas tas permainas. Ne geriau atradau ir dvaro gaspadoje. Čia užspėjau pietus. Aš užspėjau mergužėlę vežimėlin sėdant. Kaip bus su tais, kurie paskiausioje dienoje bus užspėti gyvi? Dar nueisi už kalno ir užspėsi saulę. Kad ataudams nepristigtų siūlų, radus audeklą metamą, reikia sakyti: – Padėk Diev, ką ažuspėjau, tegul bus ataudam. Ką ažuspė́jau, palik ataudam! Ne Dieve duok padvariją be kankalo, užspėti šarką be uodegos, kurčią kiemą, aklą trobą.
2. netikėtai užtikti, užklupti: Aš užspėjau bevagantį. Ažuspė́jo vištą kiaušinius ryjant. Aš jau tris dienas medžiodama nieko n'užspė́jau. Norėjo lietuvius namuose, besitiekant į karę, užspėti. | Jau ją ažuspė́jo naktis. Mane prie pat namų lietus užspėjo. Ažuspė́ [jo] lietus sėjant. Važiuok, jau tave ir vakaras užspė̃s. Mane užspėjo pakely audra. Užspėjo jį ten griausmas su lietum. Keli nidiškiai, grįždami iš Ventės, buvo traukiančių ledų užspėti. Taipo ir tus smertis iš nežinių užspėjo. Idant mūsų rūstybė pono dabar ant patalo mūsų neužuspėtų. Nakčiai užspėjus, nerimsta ir girios.
3. suskubti: Kad dešimčia minučių anksčiau, būč ažuspė́jus [į autobusą]. Da ažuspė́jo – ne visi išpjauti viščiukai. Ten griovius, jei beužspė́s, ars. Užspė́jai, tai gavai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.