datverti

.
tvérti, tvẽria, tvė́rė.

1. būti patvariam, tinkamam, laikytis: Tos žiogrinės [tvoros] nieko nètvera. Pirktas daiktas neilgai tètvera. Lig padirbant tetvérs. – Amžių dienai tvérs tie batai. Jei jau kokius medpadžius turėsi, ta jau rojus, bet ir tie neilgai tètvera, tujau nušoki. Numegsi tokias šliures, ka padirbsi padus, ir ilgai tvérs. Mintinė naginė tvẽria ilgiau. Karklinės vytys tvẽra lig trijų metų, o eglinė lig dešimties i da daugiau. Ir varpinė su špitole, ir klebonija su visais nemažam klebono ūkiui reikalingais trobesiais turėjo tas pačias gero darbo žymes ir galėjo tverti dar daugelį metų. Ąžuolas labai ilgai tveria nepuvęs vandenyje. Ištręša [kriaušė] rugsėjėj, ir tvera par lapkritį. Dar tveras ant nugara tas burnoselis. išlikti nesunykusiam, neužmirštam ir pan.: Vilniaus žinyčia tol tversianti, kol pati pagonybė pateksianti. Lietuvoje buvo gyvas ir ilgus amžius tvėręs tautą vienijantis paprotys – talkos. Tikroji ir amžinai tveriantisi religija tur savo pradžią nuog paties amžinojo Dievo.

2. išlikti turimam, išbūti, nedingti: Geras daiktas pas tokią lakudrą ilgai netvérs. Ans. mun ilgai netver̃tų; aš aną suėsčiau. Šunie dešra ar ilgai tvẽra?. Nė pryverptė netvėrės, išvežė į Kauno muziejų. Nesvietaunas yra, ir par tą piningas tveras kišenė [je]. Pas aną jau rublis dideliai nètveras.

3. įstengti gyventi, išlikti gyvam, išgyventi: Nors senas senas [žmogus],
bet dar tvẽra. Jis ilgai nebetver̃s. Tikt negerai, jog pusę metų betvėręs mirė. Tei [p] į kaktą davęs, kad tas levas ir nubėgęs, bet ilgai gyvas netversiąs. Kas gers, tai tver̃s. Aš geru ir tveru: anie negėrė ir netvėrė.

4. tęstis, trukti: Šalčiai gi pas mus tvers dar keletą dienų. Toks potvynis netveria ilgiau kaip savaitę arba dešimtį dienų. Mūšis tvėrė iki saulėlydžio. Prasidėjo šokiai, kurie tvėrė iki ryto. Akimirksnį tvėręs Elzės susijaudinimas, tuoj valios nuveiktas, vis dėlto spėjo pasireikšti jos dailiame veide. Ale tas ano balius ir bagotystė neilgai tetvėrė. Žmones vienas po kito praeina, bet teisybė tvera amžinai. Laimė paprastai neilgai tetveria. Mada niekados ilgai netveria.

5. pajėgti būti nepalankiomis aplinkybėmis, kęsti, atlaikyti: Karštà buvo, negalėjo tvérti. Va jerau muno, kokios karštybės buvo, negalės tvérti. Aš kaip nètveru, i leku laukan. Sušalau, subuvau, nebegaliu tvert. Žiemą šalta, kad nemožna tvért. Kaip raugydavai [avikailius] su tais raugais, tai negalėdavai tvért. Neilgai tetvérs pri marčios – pasiutusi. Ana čia ilgai netvė́rė – iškėlė kitur. Morke kirminas neilgai tetvera, ridike ilgiaus. Netvera nė kamendoriai pri skūpo klebono. Šuva, išgulėjęs antrą naktį, ir vėl nebetveriąs, ėsti noriąs. Visi varė bylas su ponu, retas kurs tvėrė tylėdamas. Taip užgautas Daukantas Varniuose nebetvėrė. | Kas išgėrė, tas netvėrė (labai stiprus gėrimas) . Nebegaliu tverti, nebesitveriu. Tokiam karštė [je] nebgali nėkur tvérties. Saulė pažemiais railio [ja],
nė tvérties nebgal. Kaip tu tverýs teip apsidariusi tokio [je] šilimo [je]. Šiandieną teip šiltà – nètveruos. Jug gyvoliai negalia betvérties neėdę. Tie nabagai netvérdamys bėga numie į tvartą. Meška nebtverdamos muko laukan iš sodno. Nebtverdamos tenai. nu šilimos ir varvindamys prakaitą šoko stačiai į eketį žiemos. Netvėrės bulvės speigais, paršalo. Aš negalėsu tvérties nėkur, miego noru. Per smarvę nuo pypkės, degtinės dvokimą Katrė niekur nebesitvėrė. Vaikas, ant nugaros kuino sėdėdamas, netverias, rėkia. Ka mun skaudės ta koja, ka aš negalėsiu tvérties. Kela vaikai peklą, ka negal tverties. Bijau, negaliu tvérties nėkaip. Bėgsu iš numų, negal betvérties.

6. pajėgti valdytis, susilaikyti ko nedarius, nerodžius jausmų ir pan.: Širdis ta linksmi, kur tvérsi [, tai ir dainuoji]. Tas gaspadorius nebetvėręs, ėmęs ant jo lojotis, keikti, bartis. Nebetvérsiu, rėksiu ir ašai. Gretim su ja stovėjusi kita tremtinė netvėrė ir purkštelėjo juoku. O mergina netveria iš džiaugsmo. Matydami jį taip susirūpinusį, negalėjo tverti juokais. Aš negaliu juoku tvért. Negali tvert iš juoko, kap jis šneka. Bet kiekvieną kartą, kai aš nebetverdamas baime atsisukdavau, vėl pamatydavau tą patį įrudusį raizgyną, ir nieko daugiau. Jos širdis negalėjo skausmu tverti. Tėvams nūpuolis akis atvėrė, širdaitę graužė, skausme netvėrė. Teip bjauriai su manim apsėjo, kad nebegalėjau piktumu tvért. Nebgaliu betvérti iš skausmo. Vaikai nesitvė́rė iš džiaugsmo. Širdyje negalėjau džiaugsmu tvertis. Neimame džiaugsmais tverties. Kimba juokas, negaliu tvérties. Anie nètveras juokais, kai tik ans pradeda pasakoti. Anie rokuo [ja] visi trys: buvo i visi tatai tą šnabždesį girdėjo, o aš nètveruos juokais. Kosuliu nètveruos. Aš gult nesìtveriu, kaip noriu, noriu neišpasakytai. Piktumu nebesitverdama, visus tuos akinius kad sviedė į akmenį. Nesitveria apmaudu, kad kiti keliauja į amžinos ramybės uostą. Apniko muni dėl kalbai (kad nemoku aukštaitiškai) – nėkaip nèbtveruos. [Zosė] po kelių dienų, nebetverdamos badu, pašoko į krautuvikę. Įpuoliau aš ing bjaurybes, nesitverdams nuog piktybės.
nesitvertinai. tvardytis: Ir numazgojęs veidą savo išėjo ir tvėrėsi stipriai, ir bylojo.

7. rimti, stygti: Nesìtveria vaikai vieto [je]. Nėkaip negaliu trobo [je] tvérties. Vaikai be didžiųjų nesitveria, tvoroms eina. Negaliu niekur tverties, kad tu verki! Jau tam ragai dygsta, niekur nesitveria.
[savamè, sàvo] káilyje netvérti (nesitvérti)

1. nerimti, nenurimti, nenustygti: Tas vaikas savam̃ káily nesìtveria. Savam kaily nesitveriančius lupa. Paėdę, išsiganę sàvo káilė [je] nètveras. Kaip tik sekmadienis, taip i nesìtvera káilė [je]. Aš jau tuokart nèbtveruos káilė [je],
mirštu iš juoko.

2. labai nerimauti, jaudintis: Laukam čia tavęs, nebsulaukam – káilė [je] nètveramos. Kaip pasakė laimė, kad tas vaikelis jo turtą vartosiąs, tai jis ir nebetvėrė savam kailyj. Kipšas kailėj netvėrė, matydamas jaunikaitį taip elganties.
apsitvérti, apsìtveria, apsitvė́rė

1. išlikti patvariam, tinkamam, išsilaikyti: Ale čia mums buvo apsitvė́rusios tos stiklinės, i parsprogo. Jug ka kas apsìtvera, i stova.

2. įstengti gyventi, išlikti gyvam, išgyventi: Yr dabar dar apsitvė́rusių žmonių, ne visi sẽniai teišmirė.

3. pasilikti, užsibūti (ppr. tarnauti, gyventi): Aš apsitvė́riau ant ketvirtų metų. Ir Domicė pas jumis apsitvėrė, net jau antrus metus būna. Kame beapsitvė́rei?

4. apsikęsti: Kaip sužinos bobos, liežuviais neapsitvérsi!
atsitvérti, atsìtveria, atsitvė́rė įstengti gyventi, išlikti gyvam, išgyventi: Jei netikiat, tada nebūsite (išsilaikysitės, atsitversit).
datvérti, dàtveria, datvė́rė. pajėgti susivaldyti, susilaikyti ko nepadarius, neparodžius jausmų ir pan.: Su prijuoste, su skarele sėdžiu, juoku nedàtveriu.
ištvérti, ìštveria, ištvė́rė.

1. išbūti patvariam, tinkamam, išsilaikyti: Geri pastatai šimtmečius ìštveria. Ir teip kur vien gyveno senovė [je] lietuvių tauta, visur tenai paliko jųjų kapai minavonei, kurie daugio [je] vieto [je] iki šiai dienai ištvėrė. Sniegas ištvėrė lig pat galo metų. Taip užgrūdintas kūnas pusantro šimto metų ant svieto ištvėrė. Mūsų draugystė ištvers, kad ir kas bandytų ją palaužti. Ir duokiam laimėti, idant tavo namai išsitvertų.

2. įstengti gyventi, išlikti gyvam, išgyventi: Ligonis nebeištver̃s lig vakaro.

3. pajėgti išbūti nepalankiomis aplinkybėmis, iškęsti, atlaikyti: Aš negaliu čia ištverti, t. y. datūrėti. Ištvérsu, nors čia mietą ant munęs tašys. Ar ištversi tokiam šaltė [je] tiek ilgai būti? Ka reikėjo dirbti, ui, nu saulės lig saulės, kaip ir ištvė́rėm. Anksti kelt i be pasilsio eit į darbą – negal ištvért ilgai. Žinoma, kad retas šeimynykštis ištverdavo metus. Dievas duos, gal ir be dvarponių rankos ištversime ir neišnyksime maskoliškoje ir lenkiškoje jūroje. Kas ištvers iki galo, ta bus išvaduotas. Retai kada ji ištverdavo taip ilgai bažnyčioje. Laužo dūmai akis graužia, negaliu ištverti, nors verki. Šiaip taip ištvėriau per karą. Daktaras sakęs, ar ištvérsi gerti tiek tus vaistus. Idant malonę ir teisybę, vieną kartą įgytą, visados net ik smerti ižtvert ir ižsaugot galėtumbėt. Kaip turėtų bijotis religijų ir įvadinimo šventų, idant žmones ižtvertų̃ paklydime.
ištveriamaĩ. Saulė kepina neištveriamai, be malonės. Anie lenda bučiuoties, nu tad negalėjo beišsitvérties iš anų. Tad nebegalėjo Josefas ilgiaus išsitverti po akim visų aplinkui stovinčių.

4. pajėgti atlaikyti, iškęsti, pakelti: Kas galėtų be ugnies ištverti žiemos speigus? Negaliu ištvérti tokį didelį karštį. Ištvérk kad geras tokį pragarą. Juk net gyvulys dešimt kartų už mane stipresnis nebūtų nuo to laiko ištvėręs tokio gyvenimo kaip mano. Kažin ar ištversiu šią operaciją.

5. pajėgti valdytis, susilaikyti ko nepadarius, neparodžius jausmų ir pan.: Muzikantai griežia su armonika ir muzikėle, kaip tu čia žmogus ištvérsi nepašokęs. Ji nežino, ką nebeištverdama kalba. Eis miegas, ka negali ištvérti. Tautrimas nebeištveria ir garsiai nusijuokia. Greičiau važiuok, Antanai, nes neištversi ir prisivirsi košės. Bet kadangi negalim išsitverti, net kartais artimąjį, tatai est brolį savo pažeidžiam, tada ką darysim.

6. ištesėti, išlaikyti (žodį): Ištvérti ištartą savo žodį.
nutvérti, nùtveria, nutvė́rė.

1. nustygti, nubūti: Negaliu namie nutvérti. Teip gelia dantį – vieto [je] nenusìtveriu.

2. pajėgti susivaldyti, susilaikyti ko nedarius, nerodžius jausmų ir pan.: Dyvais nenusitvė́riau, ka vyskupą barzdotą išvydau.
patvérti, pàtveria, patvė́rė.

1. išbūti patvariam, tinkamam, išsilaikyti: Šitokių medžių troba tai bent ilgam patvertų. Ratas … tankiai važinėjant patvėrė šešerius metus. Drabužis mun yra patverą̃s. Patverąs drabužis tatai toks, kur ilgai stova, nenuplyšta veikiai. Šaltoj vietoj laikomas patvera jis. kelerius metus ir negyžta. išlikti nesunykusiam: Smolensko vaivadystė trumpą laiką tepatvėrė.

2. išlikti turimam, išbūti, nedingti: Ką tiktai tas tėvas jam duodavęs ir pavesdavęs, tuoj jam ir pražūdavęs kasžin kur tas daiktas: nė pinigai, nė gyvuliai – niekas pas jį nepatverdavę.

3. kurį laiką įstengti gyventi, išlikti gyvam, išgyventi: Ans ilgą amžių patvers. Neilgai bepatvers senis. Juk aš čia už visas ilgiau nepatvė́riau.

4. kurį laiką tęstis, trukti: Geras oras patver̃s. Brangymetis dar vis patveria. Ta jo valdžia te patvėrė iki karei pasibengus. Labiausiai yra mums pakenkęs spaudos uždraudimas, patvėręs keturias dešimtis metų. Pagada regis pasitvérs.

5. pajėgti išbūti nepalankiomis aplinkybėmis, iškęsti, atlaikyti: Prie anos niekas negal patvérti, t. y. išbūti. Ilgai čia nepatversi, čia prasti žmonys. | Daug kitų, kurie to ir tikėjimo ing tavę nepatvė́rę, pražuvo. Atejo žiema. Šalta, speigai dideli – nebgal niekame niekas patverties. Šio [je] gadynė [je] tos uošvėnės nė viena nepasìtvera. Nėkas nepasìtvera, visi išbėga.
pértverti. kurį laiką pajėgti išbūti nepalankiomis aplinkybėmis, iškęsti, atlaikyti. |.
pratvérti, pràtveria, pratvė́rė. patverti, išsilaikyti. .
užsitvérti, užsìtveria, užsitvė́rė

1. išbūti patvariam, tinkamam, išsilaikyti: Kad koks daiktas užsìtvera ir stova amžių dienas. išlikti nesunykusiam, neužmirštam ir pan.: Idant ilgainiuo nepragaištum tie brangi bočių prabočių palaikai, kurie tarp mūsų dar iki šia diena užsitvėrę.

2. įstengti gyventi, išlikti gyvam, išgyventi: Kurs jau buvo silpnas, tas mirė, o kurs paliko, tas užsitvė́ręs yr.

3. pasilikti, užsibūti (ppr. tarnauti, gyventi): Ana ant vietos užsitvė́rė, t. y. nebeis greit iš tos slūžmos. Daba čia kaip užsitvė́rėm, niekur nebeinam.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'datverti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>tvérti, </b>tvẽria, tvė́rė. <br/>1. <span class="explanation">būti patvariam, tinkamam, laikytis: </span> Tos žiogrinės [tvoros] nieko nètvera. Pirktas daiktas neilgai tètvera. Lig padirbant tetvérs. – Amžių dienai tvérs tie batai. Jei jau kokius medpadžius turėsi, ta jau rojus, bet ir tie neilgai tètvera, tujau nušoki. Numegsi tokias šliures, ka padirbsi padus, ir ilgai tvérs. Mintinė naginė tvẽria ilgiau. Karklinės vytys tvẽra lig trijų metų, o eglinė lig dešimties i da daugiau. Ir varpinė su špitole, ir klebonija su visais nemažam klebono ūkiui reikalingais trobesiais turėjo tas pačias gero darbo žymes ir galėjo tverti dar daugelį metų. Ąžuolas labai ilgai tveria nepuvęs vandenyje. Ištręša [kriaušė] rugsėjėj, ir tvera par lapkritį. Dar tveras ant nugara tas burnoselis. <span class="explanation">išlikti nesunykusiam, neužmirštam ir pan.: </span> </span> Vilniaus žinyčia tol tversianti, kol pati pagonybė pateksianti. Lietuvoje buvo gyvas ir ilgus amžius tvėręs tautą vienijantis paprotys – talkos. Tikroji ir amžinai tveriantisi religija tur savo pradžią nuog paties amžinojo Dievo. <br/>2. <span class="explanation">išlikti turimam, išbūti, nedingti: </span> </span> Geras daiktas pas tokią lakudrą ilgai netvérs. Ans. mun ilgai netver̃tų; aš aną suėsčiau. Šunie dešra ar ilgai tvẽra?. Nė pryverptė netvėrės, išvežė į Kauno muziejų. Nesvietaunas yra, ir par tą piningas tveras kišenė [je]. Pas aną jau rublis dideliai nètveras. <br/>3. <span class="explanation">įstengti gyventi, išlikti gyvam, išgyventi: </span> </span> </span> </span> </span> Nors senas senas [žmogus], bet dar tvẽra. Jis ilgai nebetver̃s. Tikt negerai, jog pusę metų betvėręs mirė. Tei [p] į kaktą davęs, kad tas levas ir nubėgęs, bet ilgai gyvas netversiąs. Kas gers, tai tver̃s. Aš geru ir tveru: anie negėrė ir netvėrė. <br/>4. <span class="explanation">tęstis, trukti: </span> Šalčiai gi pas mus tvers dar keletą dienų. Toks potvynis netveria ilgiau kaip savaitę arba dešimtį dienų. Mūšis tvėrė iki saulėlydžio. Prasidėjo šokiai, kurie tvėrė iki ryto. Akimirksnį tvėręs Elzės susijaudinimas, tuoj valios nuveiktas, vis dėlto spėjo pasireikšti jos dailiame veide. Ale tas ano balius ir bagotystė neilgai tetvėrė. Žmones vienas po kito praeina, bet teisybė tvera amžinai. Laimė paprastai neilgai tetveria. Mada niekados ilgai netveria. <br/>5. <span class="explanation">pajėgti būti nepalankiomis aplinkybėmis, kęsti, atlaikyti: </span> Karštà buvo, negalėjo tvérti. Va jerau muno, kokios karštybės buvo, negalės tvérti. Aš kaip nètveru, i leku laukan. Sušalau, subuvau, nebegaliu tvert. Žiemą šalta, kad nemožna tvért. Kaip raugydavai [avikailius] su tais raugais, tai negalėdavai tvért. Neilgai tetvérs pri marčios – pasiutusi. Ana čia ilgai netvė́rė – iškėlė kitur. Morke kirminas neilgai tetvera, ridike ilgiaus. Netvera nė kamendoriai pri skūpo klebono. Šuva, išgulėjęs antrą naktį, ir vėl nebetveriąs, ėsti noriąs. Visi varė bylas su ponu, retas kurs tvėrė tylėdamas. Taip užgautas Daukantas Varniuose nebetvėrė. \| Kas išgėrė, tas netvėrė <span class="explanation"> (labai stiprus gėrimas) </span>. Nebegaliu tverti, nebesitveriu. Tokiam karštė [je] nebgali nėkur tvérties. Saulė pažemiais railio [ja], nė tvérties nebgal. Kaip tu tverýs teip apsidariusi tokio [je] šilimo [je]. Šiandieną teip šiltà – nètveruos. Jug gyvoliai negalia betvérties neėdę. Tie nabagai netvérdamys bėga numie į tvartą. Meška nebtverdamos muko laukan iš sodno. Nebtverdamos tenai. nu šilimos ir varvindamys prakaitą šoko stačiai į eketį žiemos. Netvėrės bulvės speigais, paršalo. Aš negalėsu tvérties nėkur, miego noru. Per smarvę nuo pypkės, degtinės dvokimą Katrė niekur nebesitvėrė. Vaikas, ant nugaros kuino sėdėdamas, netverias, rėkia. Ka mun skaudės ta koja, ka aš negalėsiu tvérties. Kela vaikai peklą, ka negal tverties. Bijau, negaliu tvérties nėkaip. Bėgsu iš numų, negal betvérties. <br/>6. <span class="explanation">pajėgti valdytis, susilaikyti ko nedarius, nerodžius jausmų ir pan.: </span> Širdis ta linksmi, kur tvérsi [, tai ir dainuoji]. Tas gaspadorius nebetvėręs, ėmęs ant jo lojotis, keikti, bartis. Nebetvérsiu, rėksiu ir ašai. Gretim su ja stovėjusi kita tremtinė netvėrė ir purkštelėjo juoku. O mergina netveria iš džiaugsmo. Matydami jį taip susirūpinusį, negalėjo tverti juokais. Aš negaliu juoku tvért. Negali tvert iš juoko, kap jis šneka. Bet kiekvieną kartą, kai aš nebetverdamas baime atsisukdavau, vėl pamatydavau tą patį įrudusį raizgyną, ir nieko daugiau. Jos širdis negalėjo skausmu tverti. Tėvams nūpuolis akis atvėrė, širdaitę graužė, skausme netvėrė. Teip bjauriai su manim apsėjo, kad nebegalėjau piktumu tvért. Nebgaliu betvérti iš skausmo. Vaikai nesitvė́rė iš džiaugsmo. Širdyje negalėjau džiaugsmu tvertis. Neimame džiaugsmais tverties. Kimba juokas, negaliu tvérties. Anie nètveras juokais, kai tik ans pradeda pasakoti. Anie rokuo [ja] visi trys: buvo i visi tatai tą šnabždesį girdėjo, o aš nètveruos juokais. Kosuliu nètveruos. Aš gult nesìtveriu, kaip noriu, noriu neišpasakytai. Piktumu nebesitverdama, visus tuos akinius kad sviedė į akmenį. Nesitveria apmaudu, kad kiti keliauja į amžinos ramybės uostą. Apniko muni dėl kalbai <span class="explanation"> (kad nemoku aukštaitiškai) </span> – nėkaip nèbtveruos. [Zosė] po kelių dienų, nebetverdamos badu, pašoko į krautuvikę. Įpuoliau aš ing bjaurybes, nesitverdams nuog piktybės. <br/><b>nesitvertinai</b>. <span class="explanation">tvardytis: </span> Ir numazgojęs veidą savo išėjo ir tvėrėsi stipriai, ir bylojo. <br/>7. <span class="explanation">rimti, stygti: </span> Nesìtveria vaikai vieto [je]. Nėkaip negaliu trobo [je] tvérties. Vaikai be didžiųjų nesitveria, tvoroms eina. Negaliu niekur tverties, kad tu verki! Jau tam ragai dygsta, niekur nesitveria. <br/><b> [savamè, sàvo] káilyje netvérti (nesitvérti) </b><br/>1. <span class="explanation">nerimti, nenurimti, nenustygti: </span> Tas vaikas savam̃ káily nesìtveria. Savam kaily nesitveriančius lupa. Paėdę, išsiganę sàvo káilė [je] nètveras. Kaip tik sekmadienis, taip i nesìtvera káilė [je]. Aš jau tuokart nèbtveruos káilė [je], mirštu iš juoko. <br/>2. <span class="explanation">labai nerimauti, jaudintis: </span> Laukam čia tavęs, nebsulaukam – káilė [je] nètveramos. Kaip pasakė laimė, kad tas vaikelis jo turtą vartosiąs, tai jis ir nebetvėrė savam kailyj. Kipšas kailėj netvėrė, matydamas jaunikaitį taip elganties. <br/><b>apsitvérti, </b>apsìtveria, apsitvė́rė<br/>1. <span class="explanation">išlikti patvariam, tinkamam, išsilaikyti: </span> Ale čia mums buvo apsitvė́rusios tos stiklinės, i parsprogo. Jug ka kas apsìtvera, i stova. <br/>2. <span class="explanation">įstengti gyventi, išlikti gyvam, išgyventi: </span> </span> </span> </span> </span> Yr dabar dar apsitvė́rusių žmonių, ne visi sẽniai teišmirė. <br/>3. <span class="explanation">pasilikti, užsibūti (ppr. tarnauti, gyventi): </span> </span> Aš apsitvė́riau ant ketvirtų metų. Ir Domicė pas jumis apsitvėrė, net jau antrus metus būna. Kame beapsitvė́rei? <br/>4. <span class="explanation">apsikęsti: </span> Kaip sužinos bobos, liežuviais neapsitvérsi! <br/><b>atsitvérti, </b>atsìtveria, atsitvė́rė <span class="explanation">įstengti gyventi, išlikti gyvam, išgyventi: </span> </span> </span> </span> </span> Jei netikiat, tada nebūsite (išsilaikysitės, atsitversit). <br/><b>datvérti, </b>dàtveria, datvė́rė. <span class="explanation">pajėgti susivaldyti, susilaikyti ko nepadarius, neparodžius jausmų ir pan.: </span> Su prijuoste, su skarele sėdžiu, juoku nedàtveriu. <br/><b>ištvérti, </b>ìštveria, ištvė́rė. <br/>1. <span class="explanation">išbūti patvariam, tinkamam, išsilaikyti: </span> </span> </span> Geri pastatai šimtmečius ìštveria. Ir teip kur vien gyveno senovė [je] lietuvių tauta, visur tenai paliko jųjų kapai minavonei, kurie daugio [je] vieto [je] iki šiai dienai ištvėrė. Sniegas ištvėrė lig pat galo metų. Taip užgrūdintas kūnas pusantro šimto metų ant svieto ištvėrė. Mūsų draugystė ištvers, kad ir kas bandytų ją palaužti. Ir duokiam laimėti, idant tavo namai išsitvertų. <br/>2. <span class="explanation">įstengti gyventi, išlikti gyvam, išgyventi: </span> </span> </span> </span> </span> Ligonis nebeištver̃s lig vakaro. <br/>3. <span class="explanation">pajėgti išbūti nepalankiomis aplinkybėmis, iškęsti, atlaikyti: </span> </span> Aš negaliu čia ištverti, t. y. datūrėti. Ištvérsu, nors čia mietą ant munęs tašys. Ar ištversi tokiam šaltė [je] tiek ilgai būti? Ka reikėjo dirbti, ui, nu saulės lig saulės, kaip ir ištvė́rėm. Anksti kelt i be pasilsio eit į darbą – negal ištvért ilgai. Žinoma, kad retas šeimynykštis ištverdavo metus. Dievas duos, gal ir be dvarponių rankos ištversime ir neišnyksime maskoliškoje ir lenkiškoje jūroje. Kas ištvers iki galo, ta bus išvaduotas. Retai kada ji ištverdavo taip ilgai bažnyčioje. Laužo dūmai akis graužia, negaliu ištverti, nors verki. Šiaip taip ištvėriau per karą. Daktaras sakęs, ar ištvérsi gerti tiek tus vaistus. Idant malonę ir teisybę, vieną kartą įgytą, visados net ik smerti ižtvert ir ižsaugot galėtumbėt. Kaip turėtų bijotis religijų ir įvadinimo šventų, idant žmones ižtvertų̃ paklydime. <br/><b>ištveriamaĩ</b>. Saulė kepina neištveriamai, be malonės. Anie lenda bučiuoties, nu tad negalėjo beišsitvérties iš anų. Tad nebegalėjo Josefas ilgiaus išsitverti po akim visų aplinkui stovinčių. <br/>4. <span class="explanation">pajėgti atlaikyti, iškęsti, pakelti: </span> Kas galėtų be ugnies ištverti žiemos speigus? Negaliu ištvérti tokį didelį karštį. Ištvérk kad geras tokį pragarą. Juk net gyvulys dešimt kartų už mane stipresnis nebūtų nuo to laiko ištvėręs tokio gyvenimo kaip mano. Kažin ar ištversiu šią operaciją. <br/>5. <span class="explanation">pajėgti valdytis, susilaikyti ko nepadarius, neparodžius jausmų ir pan.: </span> Muzikantai griežia su armonika ir muzikėle, kaip tu čia žmogus ištvérsi nepašokęs. Ji nežino, ką nebeištverdama kalba. Eis miegas, ka negali ištvérti. Tautrimas nebeištveria ir garsiai nusijuokia. Greičiau važiuok, Antanai, nes neištversi ir prisivirsi košės. Bet kadangi negalim išsitverti, net kartais artimąjį, tatai est brolį savo pažeidžiam, tada ką darysim. <br/>6. <span class="explanation">ištesėti, išlaikyti (žodį): </span> Ištvérti ištartą savo žodį. <br/><b>nutvérti, </b>nùtveria, nutvė́rė. <br/>1. <span class="explanation">nustygti, nubūti: </span> Negaliu namie nutvérti. Teip gelia dantį – vieto [je] nenusìtveriu. <br/>2. <span class="explanation">pajėgti susivaldyti, susilaikyti ko nedarius, nerodžius jausmų ir pan.: </span> Dyvais nenusitvė́riau, ka vyskupą barzdotą išvydau. <br/><b>patvérti, </b>pàtveria, patvė́rė. <br/>1. <span class="explanation">išbūti patvariam, tinkamam, išsilaikyti: </span> </span> </span> Šitokių medžių troba tai bent ilgam patvertų. Ratas … tankiai važinėjant patvėrė šešerius metus. Drabužis mun yra patverą̃s. Patverąs drabužis tatai toks, kur ilgai stova, nenuplyšta veikiai. Šaltoj vietoj laikomas patvera jis. kelerius metus ir negyžta. <span class="explanation">išlikti nesunykusiam: </span> Smolensko vaivadystė trumpą laiką tepatvėrė. <br/>2. <span class="explanation">išlikti turimam, išbūti, nedingti: </span> </span> Ką tiktai tas tėvas jam duodavęs ir pavesdavęs, tuoj jam ir pražūdavęs kasžin kur tas daiktas: nė pinigai, nė gyvuliai – niekas pas jį nepatverdavę. <br/>3. <span class="explanation">kurį laiką įstengti gyventi, išlikti gyvam, išgyventi: </span> Ans ilgą amžių patvers. Neilgai bepatvers senis. Juk aš čia už visas ilgiau nepatvė́riau. <br/>4. <span class="explanation">kurį laiką tęstis, trukti: </span> Geras oras patver̃s. Brangymetis dar vis patveria. Ta jo valdžia te patvėrė iki karei pasibengus. Labiausiai yra mums pakenkęs spaudos uždraudimas, patvėręs keturias dešimtis metų. Pagada regis pasitvérs. <br/>5. <span class="explanation">pajėgti išbūti nepalankiomis aplinkybėmis, iškęsti, atlaikyti: </span> </span> Prie anos niekas negal patvérti, t. y. išbūti. Ilgai čia nepatversi, čia prasti žmonys. \| Daug kitų, kurie to ir tikėjimo ing tavę nepatvė́rę, pražuvo. Atejo žiema. Šalta, speigai dideli – nebgal niekame niekas patverties. Šio [je] gadynė [je] tos uošvėnės nė viena nepasìtvera. Nėkas nepasìtvera, visi išbėga. <br/><b>pértverti</b>. <span class="explanation">kurį laiką pajėgti išbūti nepalankiomis aplinkybėmis, iškęsti, atlaikyti. \|</span>. <br/><b>pratvérti, </b>pràtveria, pratvė́rė. <span class="explanation">patverti, išsilaikyti. </span>. <br/><b>užsitvérti, </b>užsìtveria, užsitvė́rė<br/>1. <span class="explanation">išbūti patvariam, tinkamam, išsilaikyti: </span> </span> </span> Kad koks daiktas užsìtvera ir stova amžių dienas. <span class="explanation">išlikti nesunykusiam, neužmirštam ir pan.: </span> </span> Idant ilgainiuo nepragaištum tie brangi bočių prabočių palaikai, kurie tarp mūsų dar iki šia diena užsitvėrę. <br/>2. <span class="explanation">įstengti gyventi, išlikti gyvam, išgyventi: </span> </span> </span> </span> </span> Kurs jau buvo silpnas, tas mirė, o kurs paliko, tas užsitvė́ręs yr. <br/>3. <span class="explanation">pasilikti, užsibūti (ppr. tarnauti, gyventi): </span> </span> Ana ant vietos užsitvė́rė, t. y. nebeis greit iš tos slūžmos. Daba čia kaip užsitvė́rėm, niekur nebeinam.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.