x
.
dẽkis (Decke). dekỹs. užtiesalas (lovai, sėdynei, kojoms) ; gūnia arkliui uždengti: Gavau gražų raštą, ausiu dẽkių lovoms uždengti. Paimk dekiùs važiuodamas, ba arkliams paskui bus šalta stovėti. Padėk po balnu dẽkį, tai netrins nugaros ašvieniui. Nušausiu kelius šunis, pasisiūsiu dẽkį. Kur dekiaĩ, reik jau važiuot!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.