delb|ti, delbia, delbė
1. žemyn leisti, narinti, nerti (akis, galvą, uodegą).
2. prk. mušti, smogti: Kad delbsiu (su) lazda! delbimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.