dengė́jas, -a. -à.
1. kas dengia, velka: Penki vyrai namuos, o viena tik dengėjà (kuri suverpia, suaudžia ir visus apsiuva). Yr svirnely trys dukrelės, plonų drobių audėjėlės, žalių šilkų sukėjėlės, našlaitėlių dengėjėlės. | Tai dengėjai, apvilkėjai mūs linai.
2. stogadengys: Prastas iš jo dengė́jas, kad jau per stogą varva. Dengė́jų kirvelis mažutis.
3. žaidėjas, kuris trukdo priešininkui laisvai operuoti su sviediniu. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.