dérgėti, -ėja, -ėjo. dergė́ti, -ė́ja, -ė́jo
1. gadinti, eikvoti.
2. bjauroti, niekinti, plūsti: Ko tu čia mane dergė́ji prieš žmones!
sudérgėti
1. sugadinti, išeikvoti: Bernas greit sudérgėjo drabužius. Sūnus visus tėvo pinigus beregint sudérgėjo.
2. suirti, supleišėti: Sudérgėjęs akmuo. Jo laukinis barzdotas veidas buvo sudergėjęs nuo saulės ir vėjo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.