x
.
devyndrẽkis. devýndrekis. devindrẽkis. devìndrekis.
1. dėveldrekis: Devyndrekis dvokiantysis. Visus tvartus devindrekiu aprūkydavę.
2. grasus, bjaurus vaistas, valgis: Gal nori devyndrẽkio su česnakais? Išvirs devindrẽkio, ir būsi sveikas. Kažkokio devyndrẽkio padėjo ant stalo, ir valgyk! Devyndrẽkio tu gausi, o ne obuolių! | Ar kokio devýndrekio uždavei, kad tep spjaudo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.