.
dibkà (dybek, dybki).
1. rąstagalis, į kurį įdėdavo nusikaltėlio kojas: Gerai apmušė ir į dibkas įdėjo. Už padarytus zbitkus suded mumis į dibkas. | Pakliūsi tu velniuo į dìbką (į nagus) .
2. medinė klumpė, žąselė: Bėgo – net dibkos nulakstė. Ne kiekvienas padaro smagias dibkutès.
3. blauzda: Gausi botagu per dibkàs. kelnių kiška: Tavo viena dibkà trumpesnė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.