diẽnyti, -ija (-yja), -ijo (-yjo).
1. švisti, aušti: Jau dienyjas, t. y. aušta. Kai mes išėjom, ką tik buvo pradėję diẽnytis. Da ne diena, ale jau diẽnijas. Diẽnyjantis nuėjau grybauti, o jį jau radau.
2. gyventi, dienas leisti: Dabar aš dieniju netoli nuo Maskvos.
3. nuskirti dieną: Aš kurpininkui dienyjau, kol įdienyjau, t. y. skyriau dieną, kada tur ateiti ir padirbti tą darbą.
4. atidėlioti iš dienos į dieną, tęsti.
įdiẽnyti. paskirti dieną: Aš tau įdienijau, kodėl neatėjai?
išsidiẽnyti išsigiedryti, išsiblaivyti: Jau išsidiẽnijo – galėsim vežti rugius.
nudiẽnyti
1. nusigiedryti, nusiblaivyti: Po pietų nusidiẽnijo.
2. atidėti kitai dienai: Jis nudienijo darbą, t. y. atidėjo ant kitos dienos.
padiẽnyti. paskirti dieną: Aš jam padienijau, kada turi batus padirbti, t. y. paskyriau dieną.
prasidiẽnyti
1. prašvisti: Važiuosime, kai prasidiẽnys.
2. prasigiedryti, prasiblaivyti: Matyt, prasidiẽnys.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.