x
dievmeldỹs, -ė̃. dievmeldis, -ė. pamaldus žmogus, maldininkas: Begalinis dievmeldỹs buvo. Paskyrė jiems aitrų dievmeldį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.