x
dievuliúoti, -iúoja, -iãvo. dejuoti, verkti, sakant „dievuli“: „Ai dievuliau“ vis dievuliúoja marti. Menka kiek, ir dievuliúoja. Kunigauna per veseilią jaunoji – vaikščioja ir dievuliúoja. Pastatė akis stulpu kaip pelėda ir tik dievuliuoja. Kaip tik tėvas ima keiktis, močia šoka dievuliúotis. Ko tu čia dievuliuojiesi, boba!
padievuliúoti. padejuoti sakant „dievuli“: Bus da ne tokių bėdų, tada padievuliúosi.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.