x
diginiúoti, -iúoja, -iãvo. dyginiúoti, dìginiuoti, -iuoja, -iavo nenustygti vietoje, norėti ką daryti: Ko čia dìginiuoji, ar nesėsi! Pamatė ir diginiúoja kamanas nusipirkti. Pernai buvau bediginiúojąs vesti, bet dar šį sykį taip paliko. Ir diginiúos, ir puldinės kaip velnias jaujos degti. Brolis dyginiúoja taip padaryti, kaip antras, ale neįmano, nuo ko pradėti. Jis dyginiãvo ryto [j] važiuoti iš vaišės namolei, t. y. sakė, kad nori.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.