x
dirbtùvas. dìrbtuvas.
1. įrankis dirbti, mašina: Ginklus sudirbs į žemės dirbtuvus.
2. dirbėjas, kas dirba: [Arklys] dirbtùvas (darbinis) . Esančiųjų dirbtuvų neužtenka. Senam žmoguo nė dirbtùvų (rankų), nė bėgtuvų (kojų) bėr, tik lotuvai (liežuvis) .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.