x
dir̃žyti, -ija, -ijo.
1. mušti (diržu), šerti: Ką tokį dir̃žysi, kad jis da mažas.
2. sunkiai nešti: Kad dir̃žija, tai dir̃žija malkas.
nudir̃žyti.
1. apmušti diržu: Tik neklausyk, tuoj nudir̃žysiu!
2. nulupti, nudirti (kailį): Brolis. prigelbėjęs tą arklį nudiržyti.
3. su vargu nupjauti: Nudir̃žijau visą rugių lauką.
sudir̃žyti. sušerti diržu: Sudir̃žyk par šonus, kad neklauso.
uždir̃žyti. užkirsti diržu: Tokiam vaikesui dar gali uždir̃žyti, i klausys.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.