x
dobrúoti, -úoja, -ãvo.
1. aiškiai, išmintingai kalbėti.
2. niekus kalbėti, plepėti, stėnauti: Boba atsisėdusi bedobrúoja, t. y. niekus šneka. Kad pradės dobruoti atejęs jų dėdė, turu trauktis nu stalo. Dobrúojas ten susistoję.
nudobrúoti. nupasakoti, nustėnauti: Tas nudobrãvo kaip tikras senis.
padobrúoti. pašnekėti, pastėnauti: O, jie mėgsta padobruoti sustoję pri ežių. Jis ir padobravęs (gražiai papasakojęs), kad 15 dienų truksią, kol sviets sugaišiąs. Eikšen, pasidobruosma.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.