x
.
donìs (дaнь). donis.
1. duoklė: Donis yra mokesnis už žemes. Dvarysto [je] reikėjo duot dõnys. Toj yra donis, kurią kalti esme mokėt tam karaliui savo. Parodykiat man penigus donies. Dõnį užmokėt liepė. Ataduokiat. visiems, ką skeliat: kam donį, tam donį, kam muitą, tam muitą. O donies Viešpačiui buvo iš avių šeši šimtai. Įsakė tikt sau kas metą donį mokėti arba dalį gaunamo iš valsčių pelno atiduoti.
2. dovana: Topgi karaliop kad trys atėjo, donį akysa ano padėjo.
3. išmalda. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.