x
dor|a
1. dorumas, moralė: Tvirtos doros žmogus. Iškrypusi, sumenkusi dora Kelti dorą. Dora smunka. Netekti doros. Nusikalsti dorai.
2. tikimas, gerumas: Nebus doros ir rytoj (oras nepasitaisys). Kažin ar
bus dora su tuo ligoniu (ar pasveiks). Į dorą eiti (riebėti) dor|as, dora
1. paisantis dorovės normų, moralus: dorų tėvų vaikas. Dora gyvenimas.
2. tinkamas, geras: doro valgio čia netrūksta. Nebeturiu doros
sveikatos. Ne prieš dora taip šėlsta. dorai prv.: dorai gyventi. Aš dorai (gerai) nežinau. dorumas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.