dõšyti, -ija (-yja), -ijo (-yjo), došýtis, -ìjasi, -ìjosi
1. dūkinti, varginti: Eik šalin, kam čia mus dõšiji! Bernas dõšija mergas.
2. siausti, jodytis, lakstyti: Nesidõšykit, vaikai, da išmušit langą. Ko čia dõšyjatės po lovas, paduškas suvelste! Došijosi su kitais vaikais, kol kaktą prasiskėlė.
3. smarkiai dirbti, plušti: Aš dirbu, dõšyjuos, o anie stovia rankas sunėrę.
4. šėlti. Vėjas labai došìjas. Tas baisus viesulas taip tada dõšijos po. laukus.
apsidõšyti kiek pasiausti, pašėlti: Nebijok, apsdõšys ir surazumnės.
įsidõšyti įsisiausti, įsidūkti: Anas kai insdošìjo, tai net verkti pradėjo.
išsidõšyti
1. smarkiai išsisiausti, išsilakstyti: Išsidõšijęs, tai ryja ir ryja.
2. praleisti kurį laiką došijantis: Išsidošijo vaikai per visą dieną.
nusidõšyti
1. nuvargti besidošijant: Nusidõšijo vaikai, ramūs.
2. nubėgti besidošijant, nusitrenkti: Kaži kur nusidõšijo tie padaužos.
pasidõšyti; . kiek pasiausti, pašėlti: Čia, šitoje tarpmiškėje, bus patogiausia pasidošyti. Tegul pasdošija, kol jaunas.
prisidõšyti
1. prisisiausti, prisidūkti: Da prisdõšysi, suspėsi. Prisidošijęs, prisidūkęs, grįžo atgal patenkintas.
2. ilgai siausti. Jau gal prisidõšijo tas vėjas.
užsidõšyti galą gauti besidošijant: Kitas ir ažsidošys besidošydamas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.