.
dõvyti, -ija (-yja), -ijo (-yjo) (дaвiць, дaвить)
1. trankyti, mušti, daužyti: Kas ten duris dõvija? Eik užkabink langines, kad vėjas teip nedovytų. Nedõvyk tu jo: ir teip anas nepagali.
2. kamuoti, kankinti: Žiūrėk, vaikas katę dõvija. Tas ponas neikom dõvyja savo vergus. Jau kelinta diena, kai dõvyjamės su tais dobilais.
3. nešioti, dėvėti: Jau antri metai, kai dõviju šituo rubašku.
4. siausti, kultis, išdykauti: Vaikai, būkit ramiai, nesidõvykit. Vaikai tai tik dõvijas. Berniukai su mergesomis dõvyjas, t. y. kulias, grumias.
5. vaikytis. Mūsų žaloja pradėjo dõvytis, ar jau reiks vesti ant jaučių, ar jau ką. Kumelė dõvijas kumeliuos.
apdõvyti
1. apdaužyti: Paskolinau ratus, ir sugrąžino teip apdõvytus, kad turėjau vežti kalvėn taisyti.
2. apsivaikyti: Kiaulė jau apsidovijo.
atidõvyti.
1. atidaužyti: Duris teip bedõvydasmas gali ir adverijas atadõvyti.
2. atšipinti, atbukinti: Bepjaustydamas nagus, visai atadovijo britvą. Atsidõvijo peilis, kad visai nieko nebeima.
išdõvyti.
1. išardyti, išdraskyti: Kas gi išdõvijo kapus jųnai?
2. išpurtyti, išdaužyti: Išdovyk patalą in tvoros.
3. išnaikinti: Taip vilkas išdovijo labai daugel avelių. Ančiukai pusiau išsidõvyjo (išnyko) .
nudõvyti.
1. nudaužyti: Lentelės da naujos tebėr, nenudovytos.
2. nukamuoti, užkankinti: Nudõvyti arklį. Jis tave nudõvys kaip kirmį. Ar visai dūšeles jau norit mūsų nudõvyt?. Jis visai nusidõvijo, jaučiuką važiuot bemokydamas.
3. nunešioti, nudėvėti: Tik labai nenudovyk batų.
4. numesti, prapuldyti: Nudõvijo kažkur peilį, tai dabar gali ieškoti.
padõvyti
1. padaužyti, patrankyti: Priėjo prie vartų, padovijo padovijo su kūju duris.
2. pasikamuoti: Eisu su kelmais pasidõvyti.
3. kiek pasiausti, paišdykauti: Pasidoviję vaikai geriau valgo.
4. pasilakstyti: Laukan leisdavo arklius, ir kumelės pasidõvydavo su savais kumeliais. Mūsų bėroja jau pasidovijo. Kiaulė aprimo, matyt, jau pasdovijo.
prasidõvyti praleisti kurį laiką besidovijant: Sueję prasdovijat visą naktelę, prasišėliojat, o naudos – nė trupučio.
pridõvyti
1. primušti: Kad primušė, pridõvijo kaip obuolį.
2. K prisisiausti, prisišėlti: Kai gerai prisdovys, ir pati ateis. Vaikai prisidõvijo lig ašarų.
sudõvyti.
1. sudaužyti, sumušti: Su dideliais vežimais ir ratus sudovijau. Ar sudõvyt aš tau vežėčias skolinsiu! Mane sudaužė, sudovijo.
2. nukamuoti: Ligų sudovytas.
3. sujaukti, suversti: Sudovyste lovas, tai teip ir žinokit!
4. išmindžioti, ištrypti: Žiūrėk, kad karvės vikų nesudõvytų.
5. sudėvėti: Paltas sudovytas – baisu pažiūrėt. Greit čebatus sudovijai.
6. subarti, sudrausti: Už tokius darbus visi jį sudovija.
uždõvyti.
1. užkamuoti: Tu uždõvijai gyvuolį. Arklys uždovytas, galgi nuveš tokį vežimą.
2. sunkiai įdirbti: Vos uždovijom lauką.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.