.
drãkas (дpaкa).
1. barnis, peštynės, sąmyšis; triukšmas, dūkimas: Vienas už pušinės, kitas už kačergos, ir prasidėjo drãkas. Kitiem reik miegoti, o jie drãką kelia. Gal susimušė, kad toks drãkas pakilo. Draką padarė.
2. eibė, žala, nuostolis: Gyvoliai padarė drãką, t. y. javus sumynė. Veizėk, kokį drãką išdarė tavo banda muno rugiūse!
3. būrys: Cielas drãkas kariūmenės atėjo, t. y. pulkas.
4. toks geležinis prietaisas su dviem aštriais nagais, vartojamas statybininkų lygiagretėms linijoms žymėti, rėžtas: Be drãko kreivą pozą iškapočia.
5. triukšmadarys, padauža: Ot drãkas merga – rėkia, dainuoja. Toks drãkas, jam kad tik padūkt.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.