drãkoti, -oja, -ojo
1. minti, niokoti, gadinti; . dragoti: Arkliai drãkoja lysves tavo, t. y. išmina, ištraposyja. Kam tu drãkoji bulves, kaišk, kaip yra kaišama. Nedrãkok linų.
2. siausti, šėlti: Vaikai drãkojas – negali suvaldyti. Manasis [vyras] įsigėręs labai drãkojas. Ko tu čia taip drãkojys, ar nesėdėsi vietoj! | Ko tas vėjas drãkojas: cypa, kauka, sniegą į padanges neša.
išdrãkoti
1. išminti, išniokoti: Kiaulės visas bulves išknisusios, išdrãkojusios. Subėgo visos karvės į rugius, išdrãkojo, išbuvo. Išdrãkojo turtą, t. y. išmėčiojo.
2. išsidūkti, išsišėlti: Išsidrãkos išsidrãkos vėjas, gal būs graži rytoj.
pasidrãkoti kiek pasiausti, pašėlti: Dar pasidrãkok, jei nepakako.
prisidrãkoti prisisiausti, prisišėlti: Ar dar neprisidrãkojai?
sudrãkoti. sudraskyti: Kodėl tu sudrãkojai tą knygą?
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.