.
drãlas (drała).
1. triukšmas, siautimas: Jų namuose visada drãlas. Vaikai, nekelkit drãlo! Pelės šiauduos kelia drãlą.
2. triukšmadarys, nenuorama, nenaudėlis: Ašvienis drãlas, kurs kitus ašvienius dralyja, t. y. drasko. Tas drãlas mano skrynią buvo atplėšęs. Ot drãlas merga buvo.
ant drãlo nueĩti niekais virsti: Visas tavo darbas nuẽj [o] an drãlo.
drãlą dúoti
1. siausti, dūkti: Vaikai stuboj dúoda drãlą. Kad dúoda drãlą paršai po kiemą, net viskas rūksta. Boba įdūkus duõs drãlą, t. y. dralysis, barsis. Kareiviai su mergomis dãvė drãlą, t. y. šoko jauni.
2. pabėgti: Purpt visi trys pro langą iššoko ir davė dralą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.