.
drapakúoti, -úoja, -ãvo. dràpakuoti, -uoja, -avo
1. drapaku akėti, brižioti: Akėjimo neužteks, reiks drapakúoti. Negalima drapakuoti šlapios žemės.
2. mušti: Jau, žiūrėk, jį drapakuoja (muša su botagu) .
3. plūsti, koneveikti: Ko teip drapakúoji žmogų be reikalo?
apdrapakúoti. apakėti drapaku: Apdrapakúok tą sklypą nuėjęs popiet. Jau vaikištis pats apsiarė, apsidràpakavo.
išdrapakúoti.
1. išakėti drapaku: Jau išdrapakãvo, gali eit sėt.
2. išminti, ištrypti: Visą kampą javų išmynė, išdràpakavo. | Išdrapakavo (išvažinėjo) jis kelias parapijas, merginos beieškodamas.
sudrapakúoti.
1. suakėti drapaku.
2. subraižyti: Tai sudrapakãvo tau veidą! sumušti: Guli visas sudrapakúotas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.