x
drąsýbė. drąsỹbė. drą̃sybė. drąsumas, drąsa: Mat ką padaro, vaike, drąsýbė – arklys ir išmušė dantis. Ir drąsýbė to vaiko – įsisukęs pačion vyšnios viršūnėn. Begalinė to senio drąsýbė. Iš tikro drąsybė žmogaus, galinčio garsiais žodžiais pridengti savo ignoranciją. Grumiasi su drąsýbe erelio arba liūto. Kokia tu drąsybe artimą savo dręsi apkalbėti. Nors jau buvo nebjaunas, tečiaus rodė didę drąsybę. Man duost drą̃sybę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.