draũgalas, -à. draũgala.
1. draugas, bendras: Ir varnai su varnoms ir jų draũgala šarka daug kasmets. išgaišina nabagų. Ir jos draugalos, mergos. vedamos yra pas tave. Tada nuėjo ji su savo draugalomis ir apverkė savo mergystę ant kalnų. Jie ir atilsyj man būtų draugalais. Ei eičiau eičiau į svečių šalį, ieškočiau draugalėlio. Sudievu kiemo draugalėliams, broliams ir seselėms. Būč buvusi paskendūlelė, žuvelių draugalelė. Aš pasistatyčiau bėrąjį žirgelį – tai mano. naktužės draugalùžis. Imk mano draugalužėlę, o ne mane mergelę. Lydės sesužės, lydės brolužiai, lydės kiemo draugalužiai.
2. pajaunys, pabrolys; pamergė, martmergė: Vainiką nukelia antrasis draugalas. Jaunikis ir jo draugalas raiti bažnyčion jojo. Ką pakvietei į draũgalus? Į svotą (vestuvėse) buvo daug draugalų̃.
3. mylimasis, meilužis.
4. svetimoteris, svetimoteriautojas; gulovė, paleistuvė: Nuog nelaimaus su draugãlomis draugalavimo. tvardykitės.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.