draũginti, -ina, -ino, draugìnti, -ìna, -ìno,
1. jungti į draugę, bendrinti: Draugìnti kaimynus į draugybę. Nė nedręsame drauginti arba lyginti save su nekuriais, kurie patys save giria. Draugino tarp savęs visas kitas imperijos vyskupystes.
draugintai. Grybdriekos vienintos arba galūnėtos, skersai taškuotos, draugintai sutūlintos. O iš kitų niekas nedrįso draugintis jiems.
2. draugauti: Su blogu žmogumi nedraugìnkis, t. y. nebrotaukis.
apdraũginti. sujungti į draugę: Žmogus, pagal jų nuomonės, yra apdraugintas, protingas gyvolis.
pridraũginti
1. prijungti: Per malonę ir mielaširdystę Dievo, kuriosp per vierą pridrauginti esme. Prisidraũgino ir jis prie manęs ir draugauna. Bet kitų nei viens nedrįso jiems prisidraugint.
2. susidraugauti: Prisidraugìno su kokiuom pjonyčia (girtuokliu) .
sudraũginti. sujungti į draugę: Idant mumis bažnyčioj dangiškoj sudrauginti teiktumeis. Susidrauginę su jais, norėjo su jais susilyginti. Užvis lengviaus bus tatai padaryti, susidrauginus ir susimetus artojams ir darbininkams į tam tikras kuopas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.