x
drauguõlis, -ė.
1. draugas: Ir ateina bernelis, iš kiemo drauguolė̃lis. Kalba vainoja kiemo drauguolė̃liai. Kalb kaimynužiai, kalba ir drauguolùžiai.
2. vyras; žmona: Mano drauguõlė mirė, t. y. gulova, pati, moteris. Kokia tavo drauguõlė? Abu mudu būsiva drauguolėliu. Davei rankelę, duok ir žodelį, būsi mano drauguolė̃lė. Parduočia žagrę, palšus jautelius, pirkčia sau drauguolė̃lę; parduočia stakles, plonas drobeles, pirkčia sau drauguolė̃lį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.