drėb|ti, drebia, drėbė
1. kokį tirštį staigiai mesti, dėti, krėsti: Purvais drėbti drėbk košę į dubenį.
2. daryti iš molio: Tuoj drėbsime tvartą.
3. šlapiu sniegu snigti: Visą dieną drebia.
4. negražiai mesti,
sviesti: Parėjęs drėbė batus po suolu.
5. šnek. trenkti: Smarkiai drėbė į žemę.
6. prk. nemandagiai ką sakyti: Drebia teisybę į akis. drėbėjas, drėbėja dkt. drėbimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.