x
drembliū̃gas, -ė. nusipenėjęs, nevikrus žmogus ar gyvulys, dremblys: Tas Antanas tikras drembliū̃gas – tik pūkščia eidamas. Nuvertė žemėn pilną uzboną – ot drembliū̃gas. Arinėjant tas sartokas drembliūgas užlervojo ir numynė kelias tokias gražias bulves.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.