x
.
driáučius (drzewce, drzewiec, дpэвeц).
1. storas medžio kamienas: Pirko brolis driáučių ąžuolinį, sugadną dėl padirbimo kryžiaus. Iš šito ąžuolo būtų geras driáučius [kryžiui].
2. vėliavos kotas: Iš tos kartės bus driáučius karūnai pakabinti. Mano tėvelis dirbdavo driaučius.
3. ietis, ieties smaigalys: Šv. Jurgis sutemp arklį, šok ant smako viršaus ir parver su driaučiu kiaurai jo sprandą. Su driáučiumi, kurio smailus trikampis galas, pardaužė šoną arklio. Kareiviai driaučius nuo pikių laužo [bekovodami]. Anytos skaudūs žodžiai kaip driaučiais varsto širdį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.