x
driaũkti, -ia, -ė.
1. tęsiantis tekėti seilėms arba kitam skysčiui, driektis: Kaipgi gali jam neduoti uogų paragauti, kad net seilės vaikui driaũkia lig žemės. Tam seniui kalbant net seilės driaũkia.
2. eiti, važiuoti šlapiu keliu: Driaũkia per lauką visi purvini.
atidriaũkti, -ia, atìdriaukė. ateiti, atvažiuoti šlapiu keliu: Kad atàdriaukė pulkas kuogių per lauką vestuvė̃s.
išdriaũkti, -ia, ìšdriaukė. pasakyti nepagalvojus: Kas papuolė an seilės, tą ir išdriaukiau, ažtat prašau nepykt.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.