x
dribtelė|ti, dribtelėja, dribtelėjo
1. nukristi, pargriūti, leptelėti: Peilis dribtelėjo nuo stalo žemėn.
2. prk. dosniai duoti: Kad davė, tai ir dribtelėjo (folkloras). dribtelėjimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.