x
.
drìbtelti, -ia (-i), -ėjo (-ė)
1. dribtelėti 1: Bestovint drìbtelė [jo] kepurė iš rankų.
2. negražiai mestelėti, padrėbti: Atnešęs drìbtelė [jo] maišą po kojų.
3. dribtelėti 2: Jau kad kam Dievas duoda, tai net dribteli; o kam neduoda, tai, rodos, visiškai užmiršta.
4. dribtelėti 4: Tik drìbtelk kokį žodį – akis iškabys.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.