drìngti, -sta, -o.
1. mažėti, nykti, atsileisti: Jau dringsta liga, t. y. mažė [ja]. Mėsa sušalusi, į šilumą įnešta, drìngsta, t. y. atsileidžia.
2. brinkti, sausėti: Išpijusi žemė pradeda drìngti, t. y. brįsti, jau galės arti. Vanduo dringsta, t. y. džiūsta.
3. prasti, gusti, junkti: Aš drìngstu su šalčiu, t. y. prigundu šaltį. Akys iš miego drìngsta su šviesa, kaip nusiprausi. Kaip dringte apdrings svetys, varyk lauk, t. y. kaip apgus, pripras.
apdrìngti. apsiprasti: Ans apsisvetins ir apdrings, t. y. prigus, pripras. Apdringo kits kitą, t. y. prigudo. | Apdrìngau (aptingau) , nebnoru nėkur į pasilinksminimus eiti. Apsidrìngus [šalčiu, šiluma] galima kęsti.
pridrìngti. priprasti: Jis čia taip pridrìngo, nė gaspadoriaus nebenoria klausyti. Pridringo parakvijonys pry kunigo ir neduoda žąsų, t. y. apsiuodė. Žmogus galia pri visko pridringti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.