x
driunė́ti, driùna (driùni), -ė́jo.
1. gulėti, miegoti tingint: Ko čia tep ilgai driunì, galėjai seniai atsikelti. Jis rytą ligi aštuonių driùna. Driunė̃s driunė̃s iki pusryčių, paskui paėda ir eina. Driunì lyg koks senis.
2. tūnoti, kiūtoti: Gelbėk mane ir ilgiau nepalik nuodėmės tamsybėse driunėti.
išsidriunė́ti išsidrybsoti, išsimiegoti: Kelkis jau, kelkis, dar neišsidriunė́jai visą naktį!
sudriunė́ti. supūti, sudrunėti: Sudriunė́jo malkos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.