.
drìvyti, -ija (-yja), -ijo (-yjo) (дpывiць, drwić). juokauti, juokus daryti (iš ko) ; koneveikti, plūsti; nepriderančiai, nepadoriai elgtis; išdykauti: Suėję negali gražiai būt, drìvija kaip piemenys. Nelabai čia mums drìvyk, kad nepaimtum už apykaklės. Nustok drivyt, ba gausi. Krautuvių valdonai linksmai drivijo drauge su kitais. Nesidrìvyk, dar ką nors pasidarysi. Nesidrìvyk (nesitaisyk) taip, kad žmonės nepradėtų juoktis. Sotus iš gero valgio drìvijas, o alkanas pagardom suvalgo.
išdrìvyti. išplūsti, iškoneveikti: Išdrìvyjo mane kap kokį paskutinį. Kai supyksta bobos, išsidrìvija, kaip bemoka.
sudrìvyti. suniekinti, sugėdinti: Pradėjus kalbėt Jonas jį sudrìvijo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.