drovė́ti, drõvi (-ė́ja), -ė́jo. nedrįsti, gėdytis: Ir tu nedrovė́jai jam in akis pasakyti visą teisybę?. Aš droviúos, lyg gėda, neužsivėžiu šnekėti su jąja. Aš droviúos kaimynui į akis kalbėti, akis jam žagti, spiginti. Įsišnenku, nebdrovė́juos. Kad ir nèdrovas tokius nėkus taukšt! Šitokiu diržu ir juosėti drovėčiausi. Drovė́kis, vaikel, taip kalbėdamas. Ar taip nedrąsi, kad užeiti drovies? Vaikas drõvis svečiui priešais eiti. Labiausiai vyrų drovis, nedrįsta nė išsižioti. Pelną numatydami [jie] nesidrovėja derėtis. Tūlas nesidrovėja sakyti. Aš apsigėrus. nesidrovė́jau, kad jauni tąsė. Pridėk sviesto, negailėkis, mylėk svečią, nedrovė́kis. Pri valgio sėdęs nedrovėkies.
pasidrovė́ti neišdrįsti, pasigėdyti: Gerą darbininkę pavilioti ir paveržti nepasidrovi.
susidrovė́ti susigėsti: Ji susidrovėjusi nuleido akis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.