drū̃čiai. drū́čiai
1. stipriai: Laikyk drū̃čiai, kad neištrūktų. Drū̃čiai suveržk. Prie darbo drūčiai laiko, šeria juoda duona. Aukštai stovi, drūčiai kabo, pats apžėlęs, galas plikas. smarkiai: Lįsk į būdą, ko tei drūčiai loji. Tei drūčiai lyja. Pirtį prikūrena drū̃čiai, rytą eina myt [linų]. Drūčiai galvą skaudėjo. Žmonės suspausti drūčiai buvo.
2. labai: Pavasaris ankstybas drūčiai. Obuoliai man drūčiai patinka. Drū̃čiai pikta! Drū́čiai noriu valgyt. Jis drūčiai gražiai kalbėjo. Taip drūčiai nori tu gyvent?
3. daug: Kai lyja, tai inlyja drū̃čiai. Tu drū̃čiai senesnis už mane. Jau drūčiai buvo pakilus saulutė.
4. sočiai: Pasipjovė vieną jautį, išsivirė, drūčiai pavalgė.
5. storu balsu: Drūčiai sukalbėk.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.