drumbė́ti, drùmba (-ė́ja), -ė́jo. driumbėti:
1.
2. Kas ten toj klėty drùmba?
atidrumbė́ti. atidriumbėti: Jis jau senai atidrumbė́jo.
įdrumbė́ti. įdriumbėti: Girtas žentas įdrumbė́jo, t. y. įsibaldė, įsipyškino. | Ėjo merga ir įdrumbė́jo (įkrito) .
išdrumbė́ti. išdriumbėti: Visi vaikai per duris išdrumbė́jo. Jis užsisėdo sartį ir į lankas išdrumbė́jo.
nudrumbė́ti. nudriumbėti: Vežimas nudrumbė́jo nuo kalno. Kap ateina kas, nusišneka, nudrumba (praeina neramumas), tai veseliau.
pardrumbė́ti. pardriumbėti: Jau vėl tos avys pardrumbė́jo! Kap gausi nuo tėvo diržų, tai tuoj pardrumbė́si.
sudrumbė́ti. su triukšmu subėgti: Nesumačiau, kai jie į stubą sudrumbė́jo. Iš visur sudrumbė́jo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.