dubėti

dubė́ti, -ė́ja, -ė́jo, dūbė́ti, -ė́ja (dū́bi), -ė́jo

1. darytis, likti dubiam, dubti: Kur abu stovėjom, žolelė nedygo, kur žodį kalbėjom, žemelė dubėjo.

2. mušti: Davė, dūbė́jo kaip medžian. Ot baudžiavoj dubė́davo! kirsti, kapoti: Dūbė́jau dūbė́jau sušalusią žemę su kirka.

3. sunkiai dirbti, vargti, plūktis: Dieną naktį dubėji, ir valgyt neturi ko. Parvasar baisiais vežimais dubė́ji (veži) klaiman, o žiemą po glėbeliui išnešioji. Kano kam anas čia dūbė́ja (kasa) ravą. Mes su tom malkom per visą žiemą dūbė́jomės dūbė́jomės, kol sausų nusipirkom. Tai da čia gyvenimas: dubė́jies dubė́jies, žmogus, ir gera nematai. Aš tau nupirksiu didelį sviedinį, tu tada dūbė́kis (žaisk) su juo: svaidyk, daužyk. kankinti: Nedūbėj šito vabaliùko – ką anas tau bloga daro. dūkti, šėlti: Tu nesdubė́k per naktis su mergom.
apdubė́ti

1. apmušti, apkulti: Apdubė́jo su lazda. Dažnai juos apdubė́ju, bet argi klauso?

2. storai apsivilkti: Taip storai apsidubė́jai, ir po žiemos vartais nebesušalsi.
atidubė́ti

1. atmušti: Atadūbė́jai tokiam neklaužadai gerai šonus, tai kitąkart žinos.

2. nusikamuoti, nusiplūkti: Kol dirvoną išplėšiau, tai pats atsidubė́jau ir arklį aždubė́jau.
įsidubė́ti įsiganyti, nusipenėti: Insdubė́jus merga, net žandai plyšta.
išdubė́ti

1. išmušti duobę, išduobti: Pernai beveždami medžius kai išdubė́jo kely duobes, tai ir dabar, kai palyja, negalima išvažiuot. Pardien stovėdamas kumelys išdūbė́jo kojom didžiausią duobę.

2. praleisti kurį laiką sunkiai dirbant, vargstant: Visą vasarą prie kanavų išdubė́jo.
nudubė́ti. nuplakti: Kai nutversiu pagalį, nudubė́siu per šonus, tai žinosi.
padubė́ti

1. pamušti: Padubė́jo te [n] ką iš jų kumpanijos.

2. pasikamuoti: Šitiek linų, grikių – pasdubė́sme gerokai.
pérdubėti. permušti: Kiaulei šoną pérdubėjau.
pridubė́ti.

1. primušti: Jau kai pridubė́siu, tai ir mirdamas atminsi.

2. prikamuoti: Duobės kasimas baisiai pridū́bi. Prisdūbė́jau visą dieną – nė valgyt nenoriu. Prisdūbė́jai belakstydamas.

3. privalgyti, prisigerti, prisipliumpinti: Pridūbėjo atsisėdus i nuėjo skersyn platesnė nuo stalo. Prisidūbė́jau pieno pilną pilvą.
sudubė́ti

1. sumušti: Na, ir sudubė́jo vargšelį!

2. suduoti: Sudubė́k gerai kūle kirvio pentin.
uždubė́ti

1. užduoti: Aš tau per kulnus uždubė́siu.

2. nukamuoti, nuvarginti. . Suvis ažsidūbė́jo, net nepaeina.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>dubė́ti, </b>-ė́ja, -ė́jo, dūbė́ti, -ė́ja (dū́bi), -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">darytis, likti dubiam, dubti: </span> Kur abu stovėjom, žolelė nedygo, kur žodį kalbėjom, žemelė dubėjo. <br/>2. <span class="explanation">mušti: </span> Davė, dūbė́jo kaip medžian. Ot baudžiavoj dubė́davo! <span class="explanation">kirsti, kapoti: </span> Dūbė́jau dūbė́jau sušalusią žemę su kirka. <br/>3. <span class="explanation">sunkiai dirbti, vargti, plūktis: </span> Dieną naktį dubėji, ir valgyt neturi ko. Parvasar baisiais vežimais dubė́ji <span class="explanation"> (veži) </span> klaiman, o žiemą po glėbeliui išnešioji. Kano kam anas čia dūbė́ja <span class="explanation"> (kasa) </span> ravą. Mes su tom malkom per visą žiemą dūbė́jomės dūbė́jomės, kol sausų nusipirkom. Tai da čia gyvenimas: dubė́jies dubė́jies, žmogus, ir gera nematai. Aš tau nupirksiu didelį sviedinį, tu tada dūbė́kis <span class="explanation"> (žaisk) </span> su juo: svaidyk, daužyk. <span class="explanation">kankinti: </span> Nedūbėj šito vabaliùko – ką anas tau bloga daro. <span class="explanation">dūkti, šėlti: </span> Tu nesdubė́k per naktis su mergom. <br/><b>apdubė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">apmušti, apkulti: </span> Apdubė́jo su lazda. Dažnai juos apdubė́ju, bet argi klauso? <br/>2. <span class="explanation">storai apsivilkti: </span> Taip storai apsidubė́jai, ir po žiemos vartais nebesušalsi. <br/><b>atidubė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">atmušti: </span> Atadūbė́jai tokiam neklaužadai gerai šonus, tai kitąkart žinos. <br/>2. <span class="explanation">nusikamuoti, nusiplūkti: </span> Kol dirvoną išplėšiau, tai pats atsidubė́jau ir arklį aždubė́jau. <br/><b>įsidubė́ti</b> <span class="explanation">įsiganyti, nusipenėti: </span> Insdubė́jus merga, net žandai plyšta. <br/><b>išdubė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">išmušti duobę, išduobti: </span> Pernai beveždami medžius kai išdubė́jo kely duobes, tai ir dabar, kai palyja, negalima išvažiuot. Pardien stovėdamas kumelys išdūbė́jo kojom didžiausią duobę. <br/>2. <span class="explanation">praleisti kurį laiką sunkiai dirbant, vargstant: </span> Visą vasarą prie kanavų išdubė́jo. <br/><b>nudubė́ti</b>. <span class="explanation">nuplakti: </span> Kai nutversiu pagalį, nudubė́siu per šonus, tai žinosi. <br/><b>padubė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">pamušti: </span> Padubė́jo te [n] ką iš jų kumpanijos. <br/>2. <span class="explanation">pasikamuoti: </span> Šitiek linų, grikių – pasdubė́sme gerokai. <br/><b>pérdubėti</b>. <span class="explanation">permušti: </span> Kiaulei šoną pérdubėjau. <br/><b>pridubė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">primušti: </span> Jau kai pridubė́siu, tai ir mirdamas atminsi. <br/>2. <span class="explanation">prikamuoti: </span> Duobės kasimas baisiai pridū́bi. Prisdūbė́jau visą dieną – nė valgyt nenoriu. Prisdūbė́jai belakstydamas. <br/>3. <span class="explanation">privalgyti, prisigerti, prisipliumpinti: </span> Pridūbėjo atsisėdus i nuėjo skersyn platesnė nuo stalo. Prisidūbė́jau pieno pilną pilvą. <br/><b>sudubė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">sumušti: </span> Na, ir sudubė́jo vargšelį! <br/>2. <span class="explanation">suduoti: </span> Sudubė́k gerai kūle kirvio pentin. <br/><b>uždubė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">užduoti: </span> Aš tau per kulnus uždubė́siu. <br/>2. <span class="explanation">nukamuoti, nuvarginti. </span>. Suvis ažsidūbė́jo, net nepaeina.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.