x
dùbinti (-yti), -ina, -ino.
1. daryti įdubimą, skobti: Tyčiomis pradėjo dubinti medžius [bitėms]. Dubinti medį.
2. mušti, dubėti, bubinti: Kad ėmė arklį lazda dùbint.
įdùbinti
1. padaryti įdubimą: Nuo ko gi taip įdubo akys – liga įdùbino. Medį (į medį) įdùbinu. Kapas įsidùbinęs.
2. įmušti, įdaužti, sužeisti: [Plėšikai] jam buvo ypačiai galvą įdubinę.
išdùbinti. padaryti įdubimą, išduobti: Išdùbink medį, bus lovys. Dykžmonys išdubina savo valtes. Juk ir lytaus lašeliai akminius išdubina!.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.