x
dū̃blinti, -ina, -ino. sunkiai, negreitai eiti, dramblinti: Nežymu, katran galan dū̃blina. Nuleidęs nosį ir dū̃blina. Pririjo pririjo ir dū̃blina skersai platesnis.
apsidū̃blinti storai apsivilkti: Apsidūblino – nė nepakruta. Apsdūblinęs kai maišu, ir eina.
išdū̃blinti. tingiai, nerangiai išeiti: Apsivilko kailinius ir išdū̃blino.
uždū̃blinti
1. užeiti, atsivilkti: Jis pas juos girtas uždū̃blino.
2. storai apsivilkti: Užsidūblino savo sermėga, ir nebepasivelka.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.