x
dùbyti, -ija (-yja), -ijo (-yjo), dūbyti.
1. dubėti 2: Pagavo, ir dùbija.
2. daug, godžiai valgyti ar gerti: Dùbyja kaip kiaulė – pripyliau bliūdą, ir nėr!
išdùbyti. godžiai išvalgyti: Visą pieną išdùbijo, nė gurkšnio nepaliko.
padùbyti. pavalgyti: Diedas tik padūbyti ir ateina.
pridùbyti
1. pridubėti 1: Pridùbijo kaip šunį.
2. pridubėti 3: Kad pridūbijau blynų su smetona.
sudùbyti. godžiai suėsti: Tas arklys visa sudùbijo, kaip šluote sušlavė.
uždùbyti. užmušti: Būt aždūbiję.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.