x
duj|a
1. žem. dulksmas, smulkus lietus; migla, rūkas: Duja dujoja. Ta duja sugadino gražų orą. Šitokioje dujoje nė per kelis žingsnius nematyti.
2. dzūkiškai labai lengva, puri, peleninė žemė, šilainė: Žemė
prie dujos, tuoj išdegs viskas 2 duiti, duja, dujo šnek. smarkiai bėgti, dumti: Duja namo. dujimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.