x
dūkénti, -ẽna, -ẽno.
1. vaikyti, ilsinti, baidyti, varginti: Kam tu arklį be reikalo dūkenì?
2. kvaršinti: Dūkẽna perdien su savo reikalais.
įdūkénti. priilsinti, privarginti: Neįdūkénk mergaitės, kad nesuprakaituotų.
išdūkénti.
1. išbaidyti: Nesivesk šunio, aveles išdūkeñs. Išdūkẽna (įjuokina) vaiką, tai paskui apserga.
2. iškvaršinti: Perdien vaikai išdūkẽna galvą.
padūkénti. pavaikyti, paalsinti: Tu tik padūként moki gyvulius.
pridūkénti. privaikyti, priilsinti: Bernai pridūkẽno galvijus.
uždūkénti. užvaikyti: Tu man gyvulius aždūkenaĩ, aš tau parodysiu!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.